Nelaboji svidrė
| Nelaboji svidrė | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Nelaboji svidrė (Lolium temulentum) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Lolium temulentum L. |
Nelaboji svidrė (Lolium temulentum, kur lot. temulentum – girtas, apsvaigęs), taip pat kaladirsė[1], ašutis[2] – miglinių (Poaceae) šeimos augalų genčiai priklausanti daugiametės žolės rūšis, turinti į tikrąją varpą panašų žiedyną. Žinoma kaip vasarojaus piktžolė, anksčiau buvusi dažna rugių, kviečių ir kitų javų pasėliuose, konkuravusi su javais dėl maisto medžiagų, vandens, erdvės.
Aprašymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nelaboji svidrė paprastai augdavo tuose pačiuose laukuose kaip ir kviečiai, todėl buvo rimtu iššūkiu naikinant piktžoles, kol neatsirado šiuolaikinės rūšiavimo mašinos, leidžiančios atskirti šios svidrės sėklas nuo kviečių.[3] Dabar pasėliuose retai sutinkama. Šių dviejų augalų panašumas yra toks didelis, kad kai kuriuose regionuose nelaboji svidrė vadinama „netikru kviečiu“.[4] Šis panašumas akivaizdus, kol nesusiformuoja sudėtinės varpos pavidalo kekės. L. temulentum kekių smaigaliai yra laibesni nei kviečių. Šoninių ašių varputės yra nukreiptos į kraštus nuo žiedkočio ir turi tik vieną žiedažvynį (angl. Glume), o kviečių – plokščiąja puse nukreiptos į varpos ašį ir turi du žiedažvynius. Kviečių grūdai prinokę tampa gelsvi ar rusvi, o svidrių – juodi.[5]
Augalo grūdeliuose randama grybelio Stromatinia temulenta, gaminančio alkaloidinį tiamuliną.[6] Užkrėstose grūdinėse kultūrose jis žmonėms gali sukelti rimtus apsinuodijimus (galvos svaigimą, mieguistumą, sąmonės praradimą, traukulius).
Literatūroje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nelaboji svidrė kaip piktžolė minėta istoriniuose šaltiniuose.
Senovės graikų botanikas Teoprastas tvirtino savo De causis plantarum (8:7 §1), kad kviečiai gali taip transformuotis, kad kviečiais užsėtuose laukuose dažnai sunokinamas ir nupjaunamas piktžolių derlius.[3]
Šią piktžolę minėjo Horacijus satyroje 2,6 (suėstą lauko pelės, kol jis vaišino svečią išskirtiniu patiekalu), ir galbūt tai buvo augalas Evangelijos pagal Matą pamokyme apie kviečius ir piktžoles (rauges [7]): Palikite abejus augti iki pjūčiai. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną.[8]
Surengęs žudynes šv. Braiso dieną (angl. St. Brice's Day massacre) Anglijos karalius Etelredas II Neprotingasis pažymėjo: Visi šią salą užplūdę danai, sudygę kaip piktžolės tarp kviečių, turėjo būti sunaikinti teisingiausiu būdu.[9]
Kaip piktžolė paminėta Šekspyro „Karaliuje Lyre“,[10] žydų Mišnos traktate „Sėklos“ (1:1) kaip זונין (zunin), panašiame į arabų زؤان (zuʾān).[11]
Nelaboji svidrė yra vienas iš daugelio ingredientų mitridate, kurį kasdien vartojo senovės Ponto karalius Mitridatas, tikėjęs tokiu būdu įgyjamu imunitetu nuodams.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kaladirsė lkz.lt
- ↑ Ašutis lkz.lt
- ↑ 3,0 3,1 Leroi, Armand Marie (2014). The Lagoon: How Aristotle Invented Science. Bloomsbury. pp. 296–297. ISBN 978-1-4088-3622-4.
- ↑ Craig S. Keener, The Gospel of Matthew: A Socio-Rhetorical Commentary, Wm. B. Eerdmans Publishing, 2009 p.387
- ↑ Heinrich W.Guggenheimer, The Jerusalem Talmud,Vol. 1, Part 3, Walter de Gruyter, 2000 p.5
- ↑ Schardl CL, Grossman RB, Nagabhyru P, Faulkner JR, Mallik UP (2007). „Loline alkaloids: currencies of mutualism“. Phytochemistry. 68 (7): 980–996. doi:10.1016/j.phytochem.2007.01.010.
- ↑ Mt 13, 24–30 „Palikite abejus augti iki pjūčiai“
- ↑ Matthew|13:30
- ↑ „‘COCKLES AMONGST THE WHEAT’: DANES AND ENGLISH IN THE WESTERN MIDLANDS IN THE FIRST HALF OF THE ELEVENTH CENTURY“. Midland History. 11: 1–22. doi:10.1179/mdh.1986.11.1.1.
- ↑ Seager, Herbert West (1896). „Darnel“. Natural history in Shakespeare's time. London: Elliot Stock. p. 82.
- ↑ Artscroll Kilayim, June 2012