Nonkonformizmas (krikščionybė)
- Kitos reikšmės – Nonkonformizmas (reikšmės).
Nonkonformizmas (lot. non 'ne' + conformis 'panašus, atitinkantis') – Jungtinės Karalystės protestantų srovė, nepriklausiusi anglikonų bažnyčiai. Šis simbolinis pavadinimas vartotas XVII–XX a.[1]
Nonkonformistai – nariai religinių Jungtinės Karalystės organizacijų, kurios daugeliu teologinių klausimų nesutinka su anglikonų bažnyčia, nonkonformistais vadinti, pavyzdžiui, baptistai, metodistai, kongregacionalistai, kvakeriai ir kiti. Istoriškai terminas susijęs su puritonų atsisakymu paklusti (angl. to conform) 1559 m. Suprematiniam (Act of Supremacy) ir Uniformistiniam (Act of Uniformity) aktams.[1]
Anglijoje vykstant Reformacijai, prasidėjusiai XVI a. valdant karaliui Henrikui VIII, dėl karaliaus konflikto su popiežiumi dalis Romos katalikų bažnyčios karaliaus buvo atskirta nuo Romos ir karalius tapo tos bažnyčios dalies, tapusios savarankiška anglikonų bažnyčia, vadovu.
Naujoji bažnyčia daugeliu atvejų išsaugojo ankstesnę prabangą bei sudėtingas apeigas, ir prieš tai ėmė protestuoti atsiradę naujieji jos tolesnio reformavimo šalininkai, buvusieji radikalesni protestantai. Dalis jų oficialiosios bažnyčios sudėtyje suformavo asketiškesnę Žemąją bažnyčią (angl. Low Church), priešinamą su Aukštąja bažnyčia, o kiti iš viso nematė galimybės bendradarbiauti su valstybine Anglijos bažnyčia ir tapo jos priešininkais, „disenteriais“ (angl. dissenters < lot. dissentio 'nesutinku'). Jie buvo susiskirstę į daugybę srovių.
1665 m. priimtas Klarendono ediktas draudė nonkonformistams eiti pareigas valstybės tarnybose, jiems buvo atimtos politinės teisės, buvo suvaržyta laisvė praktikuoti savo religinį kultą. XVII a. pabaigoje daug nonkonformistų bendruomenių išaugo, sustiprėjo, iškilo daug žymių teologų (Dž. Banjanas, Dž. Miltonas, Dž. Ovenas, R. Baksteris). XVIII a. tarp nonkonformistų gausiausi buvo metodistai. 1689 m. valdant Vilhelmui III buvo priimtas Tolerancijos aktas, jis įteisino visų protestantų nonkonformistų (išskyrus antitrinitorius) tikėjimo išpažinimo laisvę. XIX a. visi nonkonformistus varžantys įstatymai buvo panaikinti. XX a. nonkonformistų bažnyčios pradėtos vadinti Laisvosiomis bažnyčiomis (angl. Free Churches).[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Holger Lahayne (2018-12-07). „Nonkonformistai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-02-26.