Nukleobazė
Nukleobazės (heterociklinės bazės) – tai nukleorūgščių sudėtinės dalys, kurioms tarpusavyje kontaktuojant per vandenilinius ryšius suformuojama nukleorūgščių antrinė struktūra. Pagrindinės nukleobazės yra citozinas (C), guaninas (G), adeninas (A), timinas (T) (DNR) ir uracilas (U) (RNR). Adeninas sąveikauja su timinu (DNR) sudarydami du vandenilinius ryšius, o guaninas su citozinu – tris.[1]
Adeninas ir guaninas dėl savo struktūros, kurią sudaro du žiedai, vadinami purinais, o citozinas, timinas ir uracilas – pirimidinais.
Darinys, kuriame nukleobazė yra kovalentiškai prijungta prie ribozės ar deoksiribozės 1' anglies atomo, vadinamas nukleozidu, o prie nukleozido per ribozės ar deoksiribozės 5' anglies atomą prijungus fosfato rūgšties liekaną, gausime nukleotidą.
Nukleobazė | Adeninas |
Guaninas |
Timinas |
Uracilas |
Citozinas |
---|---|---|---|---|---|
Nukleozidas | Adenozinas A |
Guanozinas G |
Timidinas T |
Uridinas U |
Citidinas C |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.
|