Paežerėliai (Šakiai)
| Paežerėliai | ||
|---|---|---|
  Paežerėliai |
||
| 55°03′54″š. pl. 23°22′08″r. ilg. / 55.065°š. pl. 23.369°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šakių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kriūkų seniūnija | |
| Gyventojų | 8 | |
 Vikiteka |
Paežerėliai (Šakiai) | |
Paežerėliai – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, 2 km į vakarus nuo Kriūkų (už Kriūkų šilelio), prie Nemuno kairiojo kranto. Seniūnaitijos centras. Yra Šv. Angelų Sargų bažnyčia, kapinės (su Lietuvos karininko savanorio Vinco Gvildžio kapu.[2], dvarininkų Mielžinskių palaikais). Link Nemuno teka Remtaus ir Titupio upeliai. Praeina Kriūkų–Ilguvos vieškelis, ribojantis Tučių geomorfologinį draustinį.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anksčiau Paežerėlio (Žuklijų) žemė priklausė Sviatošino dvarui. Šis minimas nuo 1593 m. kai priklausė Bogdanui Sapiegai. 1822 m. dvaro savininkas pastatė medinę koplyčią ir kunigui skyrė 30 margų žemės. 1860 m. grafas Mielžinskis koplyčios vietoje pastatė mūrinę Šv. Angelų Sargų bažnyčią, bet rusų valdžia ją uždarė. Bažnyčia vėl atidaryta 1908 m. XIX a. pabaigoje Paežerėliai – Naumiesčio apskrities Paežerėlių valsčiaus centras, priklausęs Žemosios Panemunės parapijai.[3]
Išdalinus Sviatošino dvaro žemes, Paežerėliai tapo valsčiaus centru, bet pagrindinės valsčiaus įstaigos veikė Kriūkuose. LTSR metais buvo Kriūkų apylinkės dalimi. Apylinkėse būta originalių, iš medžio šaknų padarytų kryžių.[4]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||||
| 1827 m. | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 5 | 28 | 31 | 33 | 22 | 19 | 14 | 6 | 8 | ||
| ||||||||||
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Paežerėliai: praeitis, bažnyčia, parapija, žmonės (sud. Albinas Vaičiūnas). – Vilnius, 2010. – 60 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-131-6
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Objekto Nr. 38987 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Światoszyn. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 636 psl. (lenk.)
- ↑ Paežerėliai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 323 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.