Pietų siongnu

	南匈奴 ; Pietų Siongnu
	Kinijos vasalė
	Location of Teritorija (oranžinė) II a.
Sostinė	Pingjangas (nuo 188 m.)
Valdymo forma	Monarchija
	Šanju
48 - 56 (pirmasis)	Hailuoši Džudi
195 - 216	Hučučiuanis
Era	Senovė
- Įkūrimas	48 m., 48
- Įkuriama Han Džao	304 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pietų siongnu (kin. 南匈奴, pinyin: Nán Xiōngnú) – klajoklių šiongnu atšaka ir jų sukurtas ankstyvasis valstybinis darinys, pripažinęs Kinijos valdžią ir egzistavęs 48-304 m. Jo teritorijos didžioji dalis buvo dabartinėje Kinijos Vidinėje Mongolijoje ir Šansi provincijoje, bet taip pat apėmė dalį Gansu, Ningsia ir Šensi provincijų.

IV a. Pietų siongnu dalyvavo sunaikinant Dzin dinastijos Kinijos imperiją, ir yra laikomi vienais iš "penkių barbarų", viešpatavusiais Šiaurės Kinijoje iki VI a. pabaigos.

Istorija

Pietų siongnu kaip atskiras valstybinis vienetas susiformavo po Siongnu imperijos žlugimo šanju Huduerši (18-48) laikais. Dalis imperijos atiteko Kinijos imperijai ir buvo pavadinta Pietų siongnu, tuo tarpu Šiauriniai šiongnu iki 89 m. išlaikė nepriklausomybę, o vėliau pralaimėję sianbams ir Kinijai, pradėjo migracijas į vakarus. Tokiu būdu Pietų siongnu nuo II a. buvo įsprausti tarp dviejų galybių - Kinijos imperijos pietuose ir sianbų konfederacijos šiaurėje. Dažniausiai jie pripažino Kinijos vasalitetą, nors trumpais laikotarpiais juos valdė ir sianbai.

Siognu iš dalies išlaikė klajoklinį gyvenimo būdą, gyvulinkystę kaip pagrindinį ekonomikos šaltinį. Todėl vyko nuolatiniai nesutarimai su regione gyvenančia sėslia kinų populiacija. Tai ne kartą inspiravo pietų siongnu sukilimus. Vienas didžiausių įvyko 94 m., valdant šanju Anguo. Jis baigėsi Anguo pralaimėjimu ir Kinijai palankaus valdovo Tingdu Šidžu pasodinimu į sostą.

Kraštas buvo priskiriamas administracinei Bing provincijai, ir šalyje vyko sparti sinizacija, kuri veikė siongnu kultūrą ir silpnino jų tapatybę. Nuo 143 m. šanju prarao realią galią, ir jau buvo tik nominaliai skiriami iš Kinijos. II a. pabaigoje siongnu buvo įtraukti į Rytų Han dinastijos žlugimą. Šalyje vykstant suirutei, Kinijos imperatorius liepė atsiųsti karinius dalinius, tačiau siongnu atsisakė tai padaryti ir 188 m. nužudė Kinijai palankų šanju Čengčiu. Jo sūnus Čidži Šidžu bandė ieškoti prieglobsčio Kinijos sostinėje Čangane, tačiau pagalbos nesulaukęs, įsitvirtino Pingjange, iš kur valdė visi vėlesni šanju.

Žlungant Han dinastijai, 216 m. šiaurės Kinijos karvedys Cao Cao naujai užtikrino valdžią tarp pietų siongnu, prijungdamas juos prie savo Cao Vei karalystės. Jis padalino siongnu į penkias dalis: kairiąją, dešiniąją, šiaurės, pietų ir centro. Šanju išlaikė tiesioginę valdžią tik vakarinėje dalyje. Čia jie pakeitė savo pavardę į kinišką Liu. 304 m. Liu Juanas vėl suvienijo siongnu gentis ir sukūrė Han Džao karalystę, kuri nukariavo visą Šiaurinę Kiniją ir čia pradėjo "barbarų" viešpatavimą. Ši data Kinijos istoriografijoje yra laikoma Šešiolikos karalysčių laikotarpio pradžia.

Valdovai

Kaip ir ankstesnėje Siongnu imperijoje, Pietų siongnu buvo valdomi valdovo, tituluojamo šanju (kin. 單于, pinyin: chányú), kuris atstovavo Luandi (kin. 攣鞮, pinyin: Luándī) klanui. Po 216 m. Luandi pakeitė savo klano pavadinimą į kinišką pavardę Liu ir titulavosi Didžiaisiais šanju (kin. 大單于, pinyin: da chányú). Nepaisant to, šie šanju turėjo realią valdžią tik vakarinėje Pietų siongnu dalyje, Dziujuano vietovėje.

1. Hailuo Šidžu 醢落屍逐鞮單于 hǎiluò shìzhúdī dānyú (46 - 56)
2. Čiufujoudi 丘浮尤鞮單于 qiūfúyóudī dānyú (56 - 57)
3. Ifajuludi 伊伐於慮鞮單于 yīfáyūlǜdī dānyú (57 - 59)
4. Haitong Šidžu 醢童屍逐侯鞮單于 hǎitóng shìzhú hóudī dānyú (59 - 63)
5. Čiučuče Lindi 丘除車林鞮單于 qiūchúchē líndī dānyú (63)
6. Husie Šidžu 湖斜屍逐侯鞮單于 húxiéshìzhú hóudī dānyú (63 - 85)
7. Itu Juludi 伊屠於閭鞮單于 yītú yūlǘdī dānyú (85 - 88)
8. Siulan Šidžu 休蘭屍逐侯鞮單于 xiūlán shìzhú hóudī dānyú (88 - 93)
9. Anguo 安國單于 ānguó dānyú (93 - 94)
10. Tingdu Šidžu 亭獨屍逐侯鞮單于 tíngdú shìzhú hóudī dānyú (94 - 98)
11. Vangši Šidžu 萬氏屍逐侯鞮單于 wànshì shìzhú hòudī dānyú (98 - 124)
12. Vudžihou Šidžu 烏稽侯屍逐鞮單于 wūjīhóu shìzhú hòudī dānyú (124 - 128)
13. Čiutežuo Šidžu 去特若屍逐就單于 qùtè ruò shìzhú jiù dānyú (128 - 140);
Čeniu 車鈕單于 chēniǔ dānyú (140 - 143)
14. Hulanžuo Šidžu 呼蘭若屍逐就單于 hūlán ruò shìzhú jiù dānyú (143 - 147)
15. Iling Šidžu 伊陵屍逐就單于 yīlíng shìzhú jiù dānyú (147 - 172)
16. Tutežuo Šidžu 屠特若屍逐就單于 tútèruò shìzhú jiù dānyú (172 - 177)
17. Hudžengas 呼征單于 hūzhēng dānyú (177 - 179)
18. Čiangčiu 羌渠單于 qiāngqú dānyú (179 - 188)
19. Čidži Šidžu 持至屍逐就單于 chízhì shìzhú jiù dānyú (188 - 195)
Siubugu 須卜骨都侯單于 xūbǔgǔ dōuhóu dānyú (188 - 189)
Hučučiuanas 呼廚泉單于 hūchúquán dānyú (195 - 216)
Liu Bao 劉豹 hūchúquán dānyú (216–260)
Liu Čiubei 劉去卑 Liú Qùbēi (260–272)
Liu Gaošengjuanas 劉誥升爰 Liú Gàoshēngyuán (272–309)