Pramoninis Kesongo regionas

Rajono vieta (rožinė spalva) Šiaurės Korėjos žemėlapyje.

Pramoninis Kesongo regionas (kor. 개성 공업 지구 = Gaeseong Gongeop Jigu, 開城工業地區) – specialus administracinis rajonas Šiaurės Korėjoje, 2002 m. atskirtas nuo Kesongo miesto. Į Kesongo pramonės zoną su vyriausybės palaikymu aktyviai investavo Pietų Korėjos kompanijos šaliai 1998–2008 m. vykdant Šiaurės Korėjos atžvilgiu draugišką Saulės šviesos politiką. Savo laiku Kesongo pramonės zona buvo laikoma vienu didžiausių Šiaurės Korėjos pajamų šaltinių, tačiau veikla joje buvo stipriai apribota pašlijus dvišaliams santykiams 2013 m., o 2016 m. iš rajono pasitraukė paskutiniai Pietų Korėjos darbuotojai. Tolimesnis ilgalaikis pramonės zonos likimas nėra aiškus.^[1]

Istorija

XX a. pabaigoje Pietų Korėjos vyriausybei pradėjus skatinti bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja, regione bendru vyriausybių sutarimu bei aktyviai įsitraukiant Pietų Korėjos didžiosioms kompanijoms buvo įkurtas Kesongo pramoninis parkas. Jis yra 10 km į šiaurę nuo demilitarizuotos zonos. Statyba prasidėjo 2003 m. birželį, o 2003 m. liepos mėn. Šiaurės ir Pietų Korėjos pasirašė keletą susitarimų dėl investicijų į regioną. Pradinė statybos fazė buvo baigta 2004 m. gegužės mėn., o pramoninis parkas atidarytas 2004 m. gruodžio mėn.

2005 m. kovo mėn. čia įsikūrė 15 Pietų Korėjos kompanijų, trys iš jų pradėjo gamybą. Vienas iš didžiausių investuotojai buvo Hyundai įmonių grupė. Nuo 2006 m. pirmieji gamybos planai numatė įkurdinti 250 Pietų Korėjos kompanijas. 2015 m. 120 Pietų Korėjos gamintojų įdarbino apie 55 tūkst. Šiaurės Korėjos gyventojų. Buvo gaminami elektronikos komponentai, rūbai, virtuvės reikmenys ir įvairūs kiti produktai.^[1]

2015 m. balandžio pradžioje Šiaurės Korėja atšaukė darbininkus, kai šalies santykiai su Pietų Korėja smarkiai pablogėjo po vasario 12 d. įvykdyto branduolinio bandymo. Nuo tada veikla zonoje buvo visiškai sustabdyta pirmą kartą per visą dešimtmetį, kai vykdomas šis projektas. 2015 m. rugsėjo mėn. pradžioje valstybės susitarė dėl veiklos atnaujinimo bendroje pramonės zonoje.^[2] Dvišaliams santykiams negerėjant, susitarimas nebuvo vykdomas. Priešingai – 2016 m. pramonės zoną paliko paskutiniai Pietų Korėjos piliečiai.

Siekiant pagerinti santykius, 2018 m. rugsėjo mėnesį Kesongo pramoniniame regione buvo atidarytas Korėjų bendradarbiavimo biuras, turėjęs skatinti ryšių plėtojimą.^[3] Pramonės zonoje veikla nebuvo atnaujinta, o 2020 m. birželio 16 d. Šiaurės Korėja naująjį biuro pastatą nugriovė susprogdindama, siųsdama signalą apie dvišalių santykių krizę.^[4]

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 Qureshi, A. I. (2020). Christmas in North Korea. Cambridge Scholars Publishing, p. 169-170
↑ Šiaurės ir Pietų Korėjos susitarė dėl veiklos atnaujinimo Kesongo pramonės zonoje, LRT.lt, 2015.09.08
↑ Koreas open 1st liaison office for better communication, AP, September 14, 2018
↑ Seulas: Šiaurės Korėja susprogdino ryšių su Pietų Korėja biuro būstinę, 15min.lt, 2020 birželio 16 d.

Šiaurės Korėjos administraciniai vienetai

Tiesioginio valdymo miestai:	Pchenjanas \| Rasonas
Specialieji administraciniai regionai:	Pramoninis Kesongo regionas \| Turistinis Kemgangsano regionas \| Ypatingasis Sineidžu administracinis regionas
Provincijos:	Čagangas \| Šiaurės Hamgiongas \| Pietų Hamgiongas \| Pietų Hvanghė \| Šiaurės Hvanghė \| Kangvonas \| Pietų Pchenjanas \| Šiaurės Pchenjanas \| Jangangas

[qureshi-1] 1,0 ^1,1 Qureshi, A. I. (2020). Christmas in North Korea. Cambridge Scholars Publishing, p. 169-170

[2] Šiaurės ir Pietų Korėjos susitarė dėl veiklos atnaujinimo Kesongo pramonės zonoje, LRT.lt, 2015.09.08

[3] Koreas open 1st liaison office for better communication, AP, September 14, 2018

[4] Seulas: Šiaurės Korėja susprogdino ryšių su Pietų Korėja biuro būstinę, 15min.lt, 2020 birželio 16 d.

[1]

[2]

[3]

[4]