Rostovo mūšis
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Rostovo mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Antro pasaulinio karo rytų kampanija | |||||||
Sovietų kariai Rostovo mūšyje | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Sovietų Sąjunga | Trečiasis reichas Rumunijos karalystė Slovakijos respublika | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Jakovas Čerevičenko Antonas Lopatinas |
Gerdas fon Rundštetas | ||||||
Nuostoliai | |||||||
33,000 (Lapkričio 17 – gruodžio 2 d.)[1] |
733 žuvusiųjų 3 396 sužeistųjų 187 dingę Iš viso: 4 316 (lapkričio 11 d. – lapkričio 30 d.)[2] |
Rostovo mūšis – Antrojo pasaulinio karo rytų fronto mūšis Rostovo prie Dono apylinkėse tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.
Lapkričio 17 d. persikėlusios per Miuso upę, vokiečių pajėgos paėmė į nelaisvę 10 000 sovietų karių, o lapkričio 21 d. užėmė Rostovą. Po šešių dienų sovietų armija, sustiprinta naujai suburta 37-ąja armija, kontratakavo iš šiaurės ir grasino apsupti išsekusį vokiečių III motorizuotosios armijos korpusą. Tada vokiečių armijos feldmaršalas Rundštetas įsakė trauktis prie Miuso iš Rostovo, kad išvengtų apsupimo, o tai paskatino Hitlerį nedelsiant jį atleisti. Rundšteto įpėdinis Valteris fon Reichenau patvirtino įsakymą trauktis, remiamas vyriausiojo armijos štabo viršininko Pranciškaus Halderio, ir Hitleris nusileido. Lapkričio 28 d. Raudonoji armija vėl užėmė Rostovą. Tai buvo pirmasis sėkmingas didelis sovietų kontrpuolimas per visą karą.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Archived copy“. Suarchyvuotas originalas 13 April 2009. Nuoroda tikrinta 2009-01-08.
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: archived copy as title (link) - ↑ „Archived copy“. Suarchyvuotas originalas 31 May 2013. Nuoroda tikrinta 2017-12-10.
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: archived copy as title (link)