Rudamina (Vilnius)
| Rudamina | ||
|---|---|---|
| ||
  Rudamina |
||
| 54°35′42″š. pl. 25°20′53″r. ilg. / 54.595°š. pl. 25.348°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Rudaminos seniūnija | |
| Gyventojų | 3 713 | |
 Vikiteka |
Rudamina (Vilnius) | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Рудомино, [2][3], lenk. Rudomino | |
Rudamina – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 12 km į pietus nuo Vilniaus, piečiau Nemėžio, prie Rudaminos upelio. Seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos. Stovi medinė Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, bažnyčia (nuo 1909 m.), Rudaminos Šv. Nikolajaus Stebukladario koplyčia, veikia 2 gimnazijos (F. Ruščico ir „Ryto“), Rudaminos meno mokykla, 2 vaikų darželiai, Vilniaus rajono savivaldybės centrinė biblioteka, paštas (LT-13031), įsikūrusi AB „Vilniaus paukštynas“. Yra Rudaminos Viešpaties Atsivertimo cerkvės liekanos, buvusi smuklė (architektūros paminklas), tarybinių karių kapai, dvaro sodybos (XVI–XIX a.) fragmentai: XVIII a. rūmai, tvarto liekanos.
Gyvenvietę aptarnauja 12 nr. VVT autobusas.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viena iš versijų teigia, kad senovėje dvaras priklausė Rudaminoms-Dusetiškiams, nuo jų ir galėjęs kilti Rudaminos vietovardis.[4] Tokiu atveju tai būtų dvarininkinis vietovardis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniuose Rudamina minima nuo 1377 m., o nuo 1397 m. Rudamina vadinama miesteliu. Ldk Algirdo valdymo metu, 1377 metais, 700 Lietuvos karių, norėdami užkirsti kelią į Vilnių, laimėjo mūšį prieš kryžiuočius. 1394 m. Ldk Vytautas Didysis netoli Rudaminos patyrė pralaimėjimą mūšyje prieš tuo pačius kryžiuočius ir prarado 4 karo pulkus, o kunigaikštis Jonas Alšėniškis pateko į nelaisvę.
1781 m. Rudaminos parapinėje mokykloje mokėsi 10, 1782 m. – 21 vaikas.[5] XIX a. Rudamina – Vilniaus apskrities miestelis, valsčiaus centras.[6]
Sovietmečiu buvo Vilniaus paukštyno gyvenvietė, veikė paukštienos gamybos fabrikas (20–30 t mėsos kasdien), tarprajoninė Vilniaus veislininkystės įmonė.
2010 m. prie Rudaminos prijungti Čekėnai.
2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu patvirtintas Rudaminos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIV a. | Rudaminos valsčiaus centras | ? |
| XIX a. – 1922 m. | Vilniaus apskritis | |
| 1922–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | |
| 1939–1950 m. | Vilniaus apskritis | |
| 1950–1995 m. | Rudaminos apylinkės centras | Vilniaus rajonas |
| 1995– | Rudaminos seniūnijos centras | Vilniaus rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1899 m.*[2] | 1905 m.[7] | 1931 m.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 400 | 242 | 373 | 348 | 1 962 | 3 267 | ||
| 1981 m.[12] | 1986 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | ||
| 3 200 | 3 465 | 3 797 | 3 937 | 3 981 | 3 713 | ||
| |||||||
| |||||||
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rudamina
-
Rudaminos cerkvės griuvėsiai -
Rudaminos cerkvės griuvėsiai iš vidaus -
Rudaminos bažnyčia
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Рудомино. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 236 psl. (rus.)
- ↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 339 psl.
- ↑ Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 353
- ↑ Rudamina (Vilnius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 383 psl.
- ↑ Rudomino. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 944 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Rudamina. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 108 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Rudamina. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 513 psl.
- ↑ Rudamina. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 577
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Rudamina. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 218 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
VILNIUS – 11 km | NEMĖŽIS – 9 km SKAIDIŠKĖS – 4 km |
| ||||||||
| KALVIŠKĖS – 4 km |
|
||||||||||
| Totorinė – 4 km MARIJAMPOLIS – 9 km |
Piktakonys – 7 km Rakonys – 11 km TURGELIAI – 18 km | ||||||||||
| ||||||||||||||