Saskia van Uylenburgh
| Saskija van Eilenburg ol. Saskia van Uylenburgh | |
|---|---|
| |
| Rembranto tapytas portretas, 1633 m. (Vilhelmo rūmų muziejus, Kaselis) | |
| Gimė | 1612 m. rugpjūčio 2 d. Leuvardene 
|
| Mirė | 1642 m. birželio 14 d. (29 metai) Amsterdame
|
| Tėvas | Rombertus van Uylenburgh |
| Motina | Sjoukje Ozinga |
| Sutuoktinis (-ė) | Rembrantas |
| Vaikai | Titus van Rijn |
| Veikla | pozuotoja, modelis |
 Vikiteka |
Saskia van Uylenburgh |
Saskija van Eilenburg (ol. Saskia van Uylenburgh; 1612 m. rugpjūčio 2 d. Leuvardene, Nyderlanduose – 1642 m. birželio 14 d. Amsterdame, Nyderlanduose) – olandų tapytojo Rembranto žmona, daugelio jo paveikslų, piešinių ir ofortų pozuotoja, modelis.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Saskija gimė Leuvardene, Fryzijoje, buvo jauniausia šeimoje tarp aštuonių vaikų. Tėvas Rombertus van Uylenburgh buvo garsus advokatas, miesto burmistras, Franekerio universiteto vienas iš įkūrėjų. Saskija 12-kos metų tapo našlaite, jos motinai mirus 1619 m., o po penkerių metų – ir tėvui. Manoma, kad ji susitiko su Rembrantu savo pusbrolio tapytojo Hendrick van Uylenburgh namuose. Jis su tėvais buvo emigravęs iš Fryzijos į Krokuvą, tačiau 1625 m. nusprendė grįžti į Nyderlandus po Morico Oraniečio mirties.
Saskiją auklėjo sesuo Hiskje ir jos vyras teisininkas Gerard van Loo. Susirgus seseriai Antje, ji kurį laiką gyveno Franekeryje. Po Antje mirties Saskija padėjo svainiui, Lenkijos teologijos profesoriui Johannes Maccovius, kol ji susituokė su Rembrantu 1634 m.[1]
1631 m. su menonitų dailininkų Govert Flinck ir Jacob Adriaensz Backer kompanija [2] Saskija keliavo į Amsterdamą. Ten ji susitiko su Rembrantu, kūrusiu paveikslus ir portretus Eilenburgo klientams Amsterdame.[3][4] Savo ruožtu Rembrantas nuvyko į Leuvardeną pas dailininką Wybrand de Geest, kuris buvo vedęs Saskijos dukterėčią.
Saskija ir Rembrantas užmezgė santykius 1633 m., o 1634 m. birželio 10 d. Sint Anaparochyje Rembrantas paprašė leidimo tuoktis. Jis pateikė savo motinos raštišką sutikimą magistratui. Liepos 2 d. pora susituokė. Pastorius buvo Saskijos pusbrolis, tačiau akivaizdu, kad niekas iš Rembranto šeimos atstovų nedalyvavo ceremonijoje. Kad Saskija įsimylėjo menininką, kuris socialiai netiko patricijaus dukrai, ir kad ji stengėsi greitai atlikti tuokimosi procedūras, taip užkirsdama kelią visiems susitarimams, be abejo, rodo, kad ji buvo labai stipri ir nepriklausoma.[5] 1635 m. pora persikėlė į vieną iš prestižinių vietų Amsterdame, Nieuwe Doelenstraat, su žymiais kaimynais ir vaizdu į Amstelio upę.
Rembrantą lydėjo finansinė sėkmė kūryboje, todėl 1639 m. nusprendė pirkti namą Amsterdamo centre, Jodenbreestraat, šalia vietos, kur jis dirbo. Prieš metus, iki 1638 m. liepos 16 d., Saskijos fryzų giminaičiai skundėsi, kad Saskija susigadino savo paveldėjimo reikalus. Rembrantas paprašė žmonos brolio advokato Ulricus van Uylenburgh pagalbos, patvirtindamas, kad jis buvo finansiškai nepriklausomas ir susimokėjęs už namą.[6]
Trys jų vaikai mirė netrukus po gimimo ir buvo palaidoti netoliese stovinčios Zuiderkerk bažnyčios. Vienintelis toliau gyvenęs buvo Titus. Saskija mirė praėjus metams po Titus gimimo, Amsterdame, 29 metų amžiaus, tikriausiai nuo tuberkuliozės. Ji buvo palaidota Oude Kerk bažnyčios kriptoje.[7] Per beveik dešimt metų bendro gyvenimo su Saskija Rembrantas sutelkė dėmesį į piešinius ir ofortus.
Saskija prieš mirtį surašytame testamente leido Rembrantui naudoti savo sūnaus paveldėjimą, kol jis vėl nesusituoks.[8] Rembrantas pasamdė Geertje Dircx sūnaus žindyve ir aukle. 1649 m. ji tikėjosi, kad susituoks su Rembrantu, tačiau sekančiais metais jo buvo uždaryta į pataisos namus, o Hendrickje Stoffels tapo nauja dailininko namų šeimininke ir meiluže. 1662 m. Rembrantas, kelerius metus patyręs finansinių sunkumų, pardavė Saskijos kapą. Hendrickje mirė kitais metais.
Asteroidas 461 Saskia, surastas 1900 m., yra pavadintas Saskijos garbei.
Saskijos portretai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
-
„Flora“ (1634, Ermitažas, Sankt Peterburgas) -
„Piemenaitė“, Govartas Flinkas (1636, Ulricho muziejus, Braunšveigas) -
Saskijos portretas (po 1634, Vašingtono nacionalinė dailės galerija) -
„Flora“ (1635, Londono nacionalinė galerija) -
Rembrantas ir Saskija „sūnaus palaidūno“ scenoje (1635, Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdenas) -
Autoportretas su Saskija (1636, Rembranto namas–muziejus, Amsterdamas) -
„Flora“ (1641, Dresdenas) -
Saskija-nuotaka (1633, Berlynas) -
Saskija su perlais ant galvos (1634, Valstybinis muziejus, Amsterdamas) -
„Mažoji žydų nuotaka“ (1638, Valstybinis muziejus, Amsterdamas) -
„Ligonė“ (1642, Valstybinis muziejus, Amsterdamas)
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Driessen, Christoph (2011): Rembrandts vrouwen, Bert Bakker
- Graaff, A. & M. Roscam Abbing (2006) Rembrandt voor Dummies. Addison Wesley
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ [1] Archyvuota kopija 2011-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Article by Ben Broos, a Rembrandt specialist“. Inghist.nl. 2014-01-13. Nuoroda tikrinta 2014-08-17.
- ↑ Schama, Simon (1988). The Embarrassment of Riches: An Interpretation of Dutch Culture in the ... - Simon Schama. ISBN 9780520061477. Nuoroda tikrinta 2014-08-17 – via Google Books.
- ↑ Schwartz, Gary. „REMBRANDT His Life, His Paintings“.
- ↑ Driessen, Christoph (2012): Rembrandts vrouwen, p 116.
- ↑ „Uylenburgh, Saskia (1612-1642)“. Inghist.nl. 2014-01-13. Nuoroda tikrinta 2014-08-17.
- ↑ „Burial certificate from the Amsterdam City Archives“ (olandų). Stadsarchief.amsterdam.nl. 2014-08-06. Suarchyvuotas originalas 2012-12-20. Nuoroda tikrinta 2014-08-17.
- ↑ Dudok van Heel, S.A.C. (1987) Dossier Rembrandt, p. 34.