Scott Joplin

Skotas Džoplinas

S. Džoplinas 1907 metais
Gimė	1868 m. lapkričio 24 d.? Teksasas
Mirė	1917 m. balandžio 1 d. (48 metai) Niujorkas
Tautybė	amerikietis
Tėvas	Giles Joplin
Motina	Florence Givens
Sutuoktinis (-ė)	1. Belle Hayden 2. Freddie Alexander 3. Lottie Stokes

Veikla	Kompozitorius, pianistas

Žinomas (-a) už	„Klevo lapas“ „Linksmintojas“

Vikiteka	Scott Joplin

Skotas Džoplinas (angl. Scott Joplin, 1868 ar 1867 m., Teksasas – 1917 m. balandžio 1 d., Niujorkas) – XX a. pr. JAV kompozitorius ir pianistas, vadinamas „regtaimo karaliumi“. Žinomiausiomis jo kompozicijomis pianinui yra „Klevo lapas“ ir „Linksmintojas“.

Biografija

Skotas Džoplinas gimė Bouvio apygardos kaimo vietovėje prie Maršalo miesto piečiau Teksarkanos miesto Teksaso valstijoje Džailso ir Florensės Džoplinų šeimoje. Jis buvo antrasis iš šešių šeimos vaikų. Jo tiksli gimimo data nežinoma. Kaip gimimo data buvo priskirta 1868 m. lapkričio 24 d., kuri daug kur minima, pakol neišaiškės tikroji. Šeima apsigyveno Teksarkanoje. S. Džoplino tėvas buvo darbininkas, motina − namų valytoja ir skalbėja. Tėvai buvo muzikalūs. 1881 m. motina jam nupirko pianiną. Nuo jaunumės S. Džopliną groti pianinu Teksarkanoje daugiausiai mokė vokiečių imigrantas Julius Veisas (Julius Weiss). Nuo paauglystės S. Džoplinas pradėjo groti viešai su grupe. Be pianino, jis taip pat įvaldė smuiką, kornetą, dainavo.

S. Džoplinas keliavo koncertuodamas baruose, viešbučiuose ir lošimo namuose pakol apsistojo Sent Luise. Jis suorganizavo mažą orkestrinę grupę, kuriai vadovavo, grojo pianinu ir kornetu. Su ja jis koncertavo 1893 m. pasaulinės Kolumbo parodos Čikagoje metu. 1894 m. jis apsistojo Sedalijos miestelyje Misūryje. Kartu su broliais Vilu ir Robertu jis įėjo į vyriško muzikinio okteto sudėtį (Texas Medley Quartette), su kuriuo 1895 m. viešėjo Sirakūzuose, kur pardavė pirmąsias savo sukurtas dvi sentimentalias dainas. 1896−97 m. lavinosi Džordžo R. Smito juodųjų koledže Sedalijoje, mokė muzikos, publikavo valsą ir du maršus. Vietos „Klevo lapo“ klubo pavadinimas pasitarnavo pirmojo ir garsiausio, 1899 m. sukurto S. Džoplino regtaimo „Klevo lapas“ (Maple Leaf Rag) pavadinimui. Publikuotas leidėjo Džono Starko, „Klevo lapas“ sulaukė sėkmės ir nenustojo būti parduodamas. Ši kompozicija tapo žymiausiu ir daugiausiai kartų įrašytu regtaimu istorijoje.

Po „Klevo lapo“ sėkmės S. Džoplinas metė koncertavimą, atsidėjo mokymui ir kūrybai. 1899 m. jis sukūrė pirmąjį stambesnės apimties kūrinį, folklorinį baletą „Regtaimo šokis“ (The Ragtime Dance). 1901 m. jis persikėlė į Sent Luisą, kur gyveno jo leidėjas Dž. Starkas. 1903 m. susituokė su Bele Heiden. Poros pirmagimis vaikas mirė po kelių mėnesių ir tais pačiais metais S. Džoplinas išsiskyrė su Bele. 1904 m. vasarą jis Litl Roke Arkanzase vedė Fredi Aleksander, kuri mirė nuo pneumonijos tų pačių metų rudenį. S. Džoplino regtaimai tuo metu tapo sudėtingesni. 1907 m. jis persikėlė tęsti karjeros į Niujorką. 1908 m. pradėjo kurti operą „Trimoniša“ (Treemonisha). Tais pačiais metais tikriausiai vedė trečiąkart, žmona tapo Loti Stouks.

Savo lėšomis 1908 m. S. Džoplinas publikavo mokomąją knygą „Regtaimo mokykla“ (The School of Ragtime). Tuo metu jo santykiai su leidėju Dž. Starku (irgi persikėlusiu į Niujorką) dėl finansinių klausimų suiro ir operą „Trimoniša“ 1911 m. S. Džoplinas publikavo savo jėgomis. Paskutinius savo gyvenimo metus jis mažai kūrė atiduodamas visas jėgas operos orkestruotės parašymui ir bandydamas susitarti dėl jos pastatymo. 1915 m. jam pasirodė sifilio iššaukti neurozės požymiai (Dementia paralytica), jis tikriausiai buvo išnuomojęs Linkolno teatrą „Trimonišos“ premjerai. Jei ji įvyko, tai įvyko be kostiumų, orkestro ir pan. 1916 ar 1917 m. jis sudegino savo nebaigtų kūrinių rankraščius. Tuo metu regtaimo muzikos populiarumas buvo išblėsęs. S. Džoplinas, būdamas juodaodis, nebuvo priimtas į baltųjų visuomenę nepaisant, kad dėl savo muzikos jis patekdavo, kur paprastai juodaodžiai nebūdavo priimami. O juodųjų buvo atstumiamas dėl tariamai pernelyg baltiesiems skirtos muzikos. Ligos kamuojamas S. Džoplinas 1917 m. vasario 5 d. pažymėtas Manheteno valstybinėje ligoninėje, kovo 29 d. laikraštyje paminėta, kad jis yra psichikos sutrikimų ligonis. Skotas Džoplinas mirė 1917 m. balandžio 1 d. Niujorke, palaidotas balandžio 5 d. bendrame kape Šv. Mykolo kapinėse Long Ailende.

S. Džoplino kūrinių pavyzdžiai

„Klevo lapas“

„Linksmintojas“

S. Džoplinas mirė skurde ir jo muzikos pripažinimas atėjo vėlai po mirties. Viso jis parašė kiek daugiau nei 40 regtaimų, kurių dauguma publikuoti 1899−1908 metais. Jo pirmoji iš dviejų operų, „Garbingasis svečias“ (1903, A Guest of Honor) dingo ir iki šiol nerasta. 1965 m. pirmą kartą pilnai įrašyti S. Džoplino regtaimai. 1971 m. pasirodė kūrinių rinkinys The Collected Works of Joplin. 1972 m. pirmą kartą pilnai Atlantoje buvo atlikta jo opera „Trimoniša“. 1973 m. filmo „Afera“ (The Sting) garso takelyje panaudotas S. Džoplino regtaimas „Linksmintojas“ (The Entertainer) plačiai išpopuliarino kompozitoriaus vardą. 1974 m. Sedalijoje įvyko pirmasis S. Džoplino vardo muzikos festivalis, 1975 m. sukurtas pirmasis dokumentinis filmas apie kompozitorių. 1976 m. jam po mirties skirta speciali Pulicerio premija, 1983 m. išleistas pašto ženklas.

Literatūra

Nuorodos

Vikiteka: Scott Joplin – vaizdinė ir garsinė medžiaga