Stulgių šv. Mato bažnyčia

Kitos reikšmės – Sąrašas:Bažnyčios turinčios Šv. apaštalo evangelisto Mato titulą.

55°29′08″š. pl. 22°40′40″r. ilg. / 55.4856°š. pl. 22.6779°r. ilg. / 55.4856; 22.6779

Stulgių šv. Mato bažnyčia

Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Kelmės
Savivaldybė	Kelmės rajonas
Gyvenvietė	Stulgiai
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1910 m.
Stilius	neogotika

Stulgių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – bažnyčia, stovinti Stulgių kaime, 2 km į šiaurę nuo Kryžkalnio. Netoli bažnyčios veikia parapinės Stulgių kapinės.

Istorija

Vaidatonių dvarininkas, Raseinių pavieto Žemės teismo raštininkas Matas Minmantas 1797 m. pastatė pirmąją bažnyčią. Jai 1801 m. paskirtas valakas žemės, įkurta parapija. Parapijos teises suteikė vyskupas Steponas Giedraitis. Parapija buvo palyginti nedidelė, priklausė 2 kaimai, 5 bajorų kaimai (akalicos), 1 užusienis ir 3 dvarai. Vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais joje gyveno 2629 katalikai.

Stulgiuose 1828–1829 m. vikaravo poetas ir vertėjas Antanas Savickis (apie 1782–1836). Vikaras Matas Veitas 1863 m. ištremtas į Archangelsko guberniją. 1867 m. bažnyčia buvo apgriuvusi ir gerokai remontuota.

Dabartinė mūrinė bažnyčia pagal Varšuvos architekto Juzefo Pijušo Dziekonskio projektą už 70 000 rublių pastatyta 1910 m. Statyba rūpinosi klebonas Antanas Skinderis, populiarių knygelių autorius, periodinės spaudos bendradarbis. Liko nepastatytas bokštas.^[1] Įraše virš vidinių įėjimo durų skelbiama, kad bažnyčia buvo statoma 1895–1910 m., o pašventinta 1915 m.

Du Stulgių bažnyčios varpai, didysis ir mažasis, kurie pagaminti 1799 ir 1873 m., per Pirmąjį pasaulinį karą buvo paimti vokiečių. Abu svėrė 192 kg. Mažesnįjį varpą fundavo dvarininkas Motiejus Minmantas, didysis įsigytas už parapijiečių surinktas lėšas.^[2]

2015 m. per Žolinę paminėtas bažnyčios šimtmečio jubiliejus, šventoriuje atidengta ąžuolinė Rūpintojėlio skulptūra.^[3]^[4]

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su bokšteliais. Bažnyčia trijų navų, įrengti 4 altoriai. Languose yra vitražų. Šventorius aptvertas, vartus puošia trys ornamentuoti XIX a. geležiniai kryžiai.

Šventoriuje stovi medinė varpinė. Ji vienatūrė, į viršų šiek tiek siaurėjanti, netaisyklingo kvadrato (4 × 4,65 m) plano, keturšlaičiu stogeliu su šiferio danga. Virš jo iškyla nedidelis bokštelis su geležiniu kaltiniu kryžiumi. Kabo du varpai, gan puošnūs, gerai išlieti. Vienas nulietas 1901 m. S. Englišo, Varšuvoje, o kitas – 1875 m. Finlandskio fabrike, Maskvoje.^[2] Didžiojo varpo skersmuo 1,31 m. Mažasis (Maskvos) varpas yra 65 cm skersmens, 162 kg svorio, vienas pakraštys nudaužtas. Ant jo prie datos išlieti du imperatoriškieji medaliai, bylojantys apie fabriko gaminių kokybę. Abiem varpais skambinama pagal rytietišką tradiciją, kai įsiūbuojami ne patys instrumentai, o jų šerdys.

Vargonai

Vargonai į Stulgių bažnyčią, manoma, buvo perkelti XX a. pradžioje iš Kražių benediktinių bažnyčios (dab. Kražių parapijinė). Dabartiniai vargonai Kražiuose pastatyti apie 1910 m., o Stulgių bažnyčia buvo baigta statyti tuo pačiu metu, 1910–1911 m.^[5]

Griežykla įrengta vargonų prospekto centre. Dumplės lygiagretinės, neoriginalios. Dauguma vamzdžių ir oro skirstymo dėžė išlikę autentiški. Pedalų klaviatūra neveikianti. Oro dėžės ir klaviatūros diapazonai skirtingi, todėl manoma, kad oro skirstymo dėžė buvo panaudota iš kitų XIX a. antros pusės vargonų.