Pereiti prie turinio

Tarutynė

Koordinatės: 46°11′04″ š. pl. 29°08′58″ r. ilg. / 46.18444°š. pl. 29.14944°r. ilg. / 46.18444; 29.14944 (Tarutynė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Tarutynė
ukr. Тарутине
Šv. Petro ir Pauliaus cerkvė
Tarutynė
Tarutynė
46°11′04″ š. pl. 29°08′58″ r. ilg. / 46.18444°š. pl. 29.14944°r. ilg. / 46.18444; 29.14944 (Tarutynė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Odesos sritis Odesos sritis
Rajonas Tarutynės rajonas
Gyventojų (2019[1]) 5 866

Tarutynė (ukr. Тарутине) – miesto tipo gyvenvietė pietų Ukrainoje, Odesos srities pietvakariuose. Rajono centras.

Miesto ištakos siekia 1814 m.,[2] kai regionas atiteko 1812 m. Rusijos imperijai pagal Bukarešto taikos sąlygas.

Į ištuštėjusias teritorijas pradėjo keltis naujakuriai iš kitų regionų. Pirmieji kolonistai buvo vokiečiai.

Tartutynė tapo pirmąja vokiečių kolonija pietinėje Besarabijoje. Juos viliojo galimybė 50 metų nemokėti jokių mokesčių ir būti atleistiems nuo karinės tarnybos. Be vokiečių kolonistų nausėdijoje kūrėsi žydai, bei lenkai.

1856–1862 m. miestas atiteko Moldavijai, o 1862–1877 m. buvo Rumunijos teritorijoje. 1877–1917 m. valdė Rusijos imperija. 1918–1940 m. teritoriją okupavo Rumunijos karalystė. 1940–1941 m. laikinai regioną ir miestą užėmė sovietų kariuomenė.

1941 m. vasarą rumunai, padedami nacistinės Vokietijos, užgrobė miestą ir išlaikė jį iki 1944 m. savo valdžioje. Nuo 1944 m. miestas užimtas sovietų, vėliau prijungtas prie Ukrainos TSR.

1991 m. Ukraina paskelbė šalies nepriklausomybę, o miestas tapo Ukrainos dalimi.

  • 1827 m. – 926 gyv. (678 vokiečiai, 248 lenkai)
  • 1904 m. – 4270 gyv. (3000 vokiečių, 1020 žydai)
  • 1966 m. – 4000 gyv.
  • 2001 m. – 6000 gyv.
  • 2015 m. – 6037 gyv.
  1. Чисельність наявного населення України на 1 січня 2019 року. Державна служба статистики України. Київ, 2019. стор.57
  2. Тарутино // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907.