Trikiai

Trikiai
Trikių religinė procesija (Oachaka)
Gyventojų skaičius	25 883 (2010 m.)
Populiacija šalyse	Meksika (Oachaka, Gereras)
Kalba (-os)	trikių, ispanų
Religijos	krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės	mištekai, kuikatekai, amusgai
Vikiteka:	Trikiai

Trikiai (isp. triqui, trique, sav. yuvii chianj, ngwiì chìànj, gwiì xìànj-an) – indėnų tauta, gyvenanti Meksikoje, Pietų Siera Madrės miškuose (vakarų Oachakoje ir pietryčių Gerere). Populiacija ~25 tūkst. žmonių (1980 m. – 15 tūkst.). Trikių kalba priskiriama otomangų kalbų šeimai, mištekų kalbų šakai. Taip pat šneka ispaniškai. Skirstosi į vakarų (Kopalos) trikius ir rytų (Čikahuastlos) trikius, kurie turi atskiras tarmes. Tikintieji – katalikai.

Ikikolumbiniu laikotarpiu trikiai pradžioje buvo pavaldūs mištekams, vėliau – actekams. Po ispanų užkariavimo rytų trikiai buvo ženkliau kristianizuoti negu vakariniai. Rengė sukilimus prieš ispanų valdžią (ypač tarp 1848 ir 1853 m.).

Tradicinis trikių verslas – kaplinė-lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, aitrieji pipirai, pomidorai, pardavimui – kava). Taip pat augina gyvulius (ožkas, karves, paukščius), žvejoja, medžioja, rankioja. Dabar paplitęs samdomasis darbas. Išvystyti tekstilės amatai – audžia rankinėmis staklėmis raštuotus audinius (raudonos, mėlynos, geltonos, rudos, juodos spalvos), pina demblius, tinklus, krepšius.

Trikių įprastas būstas vienos patalpos, apskritas arba stačiakampis, suręstas iš medienos, nendrių ir molio, aukštu kūgišku arba dvišlaičiu stogu.

Trikių tekstilės raštai

Moterys nešioja baltus, raštais išsiuvinėtus uipilius, mėlynus ar tamsius apsiūtus sijonus iki kulkšnių, kepurėles iš sausų moliūgo puselių. Mergaitės ir senolės vaikšto palaidais plaukais, vidurinio amžiaus moterys plaukus pina į kasas (rytuose – dvi, vakaruose – vieną). Vyrai nešioja metisiškus rūbus – kelnes iki kelių, medvilninius marškinius, dėvi sandalus.

Trikių šeima mažoji arba didžioji, patrilokalinė, patrilinijinė, vakaruose pasitaiko poligamija (2 žmonos). Išlikęs nuotakos išpirkimo paprotys, pasitaiko nuotakos grobimo atvejų. Kaimų bendruomenės endogaminės, dažnai tarp jų vyksta kruvinos kovos. Susidariusi visuomeninė hierarchija. Visuomeninę padėtį nulemia amžius, gyvulių, ginklų, šiaudinių kepurių, uipilių skaičius.

Trikiai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – kalnų, laukinių žvėrių kultas, agrarinės ir laidotuvių apeigos, nagualizmas, raganavimas, pranašavimas, haliucinogeninių grybų vartojimas, atnašavimas olose.