Turinas
| Turinas it. Torino | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Pjemontas
|
| Provincija | Turino provincija |
| Meras | Chiara Appendino |
| Gyventojų | 842 612 |
| Plotas | 130,01 km² |
| Tankumas | 6 481 žm./km² |
| Altitudė | 239 m |
| Pašto kodas | 10100, 10121-10156 |
| Tel. kodas | 011 |
| Tinklalapis | www.comune.torino.it/en/ |
 Vikiteka |
Turinas |
| Miesto globėjas (-ai) | Jonas Krikštytojas |
| Kirčiavimas | Turìnas |
Turinas (it. Torino) – miestas šiaurės vakarų Italijoje, Turino provincijos ir Pjemonto regiono sostinė.[2]
Išsidėstęs prie Po ir Dora Riparia upių santakos. Tai didelis kultūros ir pramonės centras, gaminami automobiliai (FIAT), odos ir gumos gaminiai, apranga ir plastmasė. Dauguma žymių pastatų yra XVII–XVIII amžiaus (išskyrus San Giovanni Battista katedrą, XV a.), čia darbavosi baroko architektai Guarino Guarini ir Filippo Juvarra. Yra karališkieji rūmai (Armeria Reale), ginklų muziejus; Palazzo Madama rūmai su senovės meno muziejumi; Karinjano rūmai (Palazzo Carignano); mokslų akademija. Turino universitetas – miesto intelektualinis centras – įkurtas 1404 m.; Turino Egipto muziejus.
Turine, Karališkųjų rūmų koplyčioje yra pagrindinė krikščionybės relikvija – garsioji Turino drobulė laikoma Jėzaus Kristaus įkape, į kurią ne kartą buvo kėsintasi.
Miestą aptarnauja 15 km nuo Turino esantis oro uostas.
Turine vyko 2006 m. žiemos olimpinės žaidynės; 2021–2025 m. vyks teniso ATP finalai ir 2022 m. Eurovizijos dainų konkursas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Imperatoriaus Augusto laikais tai buvo romėnų kolonija. VI–VII a. buvo langobardų kunigaikštystės centras. Nuo VIII a. pabaigos tapo Frankų valstybės dalimi. XIII a. miestą užėmė Savojos grafystė. 1563–1720 m. buvo Savojos hercogystės sostinė, 1720–1861 m. (su pertraukomis) – Sardinijos karalystės, 1861–1865 m. Italijos karalystės sostinė. XIX a. labai išplėtota pramonė. 1911 m. čia vyko Pasaulinė paroda. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, nuo 1943 m. iki 1945 m. gegužės, miestą buvo užėmęs Vermachtas.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1892 m. Turino mieste buvo įkurtas tarptautinė irklavimo federacija (FISA).
1979–1980 m. sezone vietinė CUS Torino tinklinio komanda laimėjo Europos tinklinio taurę. Šis klubas tapo pirmuoju klubu iš vakarų Europos, pasiekusiu tokį rezultatą. Po kelerių metų klubas buvo išformuotas dėl finansinių sunkumų.
2006 m. vasario 10-26 dienomis Turine vyko XX žiemos olimpinės žaidynės.
Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Turinas žinomas dėl dviejų futbolo klubų – Juventus FC (įkurto 1897 m.) ir Torino FC (įkurto 1906 m.). Juventus klubas yra vienas sėkmingiausių ne tik Italijoje, bet ir visame pasaulyje. Abu futbolo klubai iki 2006 m. žaidė didžiausiame miesto stadione Stadio delle Alpi. Vėliau abu futbolo klubai žaidė Olimpiniame Turino stadione. Nuo 2011 m. Juventus klubas žaidžia nuosavame Juventus Stadium stadione, o Torino liko vienintelė Olimpinio stadiono šeimininkė. Anksčiau miestą yra atstovavę FC Torinese, Internazionale FC Torino, RS Ginnastica Torino futbolo klubai.
Turine 1934 m. vyko II pasaulio futbolo čempionatas, 1980 m. – VI Europos futbolo čempionatas, o 1990 m. – XIV pasaulio futbolo čempionatas.
1949 m. Italiją sukrėtė didelė sporto nelaimė – gegužės 4 d. į netoli Turino esančią Supergos baziliką ant kalvos rėžėsi lėktuvas, skraidinęs visą Torino futbolo klubo komandą (tuo metu ji buvo laikoma viena pagrindinių Italijos komandų ir buvo vadinama Grande Torino). Lėktuvu skrido 31 žmogus ir visi jie žuvo dėl blogo matomumo įvykusioje katastrofoje.
Taip pat skaityti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ istat.it / Bilancio demografico anno 2021 (dati provvisori) Comune: Torino
- ↑ Turinas (Torino). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 222-223 psl.