Turmšas

Moneta su Turmšo galva (Populonija, III a. pr. m. e.)

Turmšas arba Turmsas (Turmś) – dievas etruskų mitologijoje; atitinka graikų Hermį ir romėnų Merkurijų. Turmšas laikytas dievų pasiuntiniu, tarpininku tarp dievų ir žmonių, gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių.^[1]

Etrūrijoje Turmšas visų pirma buvo mitologinė figūra, jo kultas nėra paliudytas. Visgi manoma, kad Turmšas galėjo būti garbinamas kokiu nors kitu vardu, kurio iki šiol nepavyko identifikuoti.^[1] Etruskų mene Turmšas vaizduotas panašiai kaip graikų Hermis: jaunas, avintis sparnuotus sandalus, galvą prisidengęs keliautojo skrybėle (petasos), kuri neretai sparnuota, su pasiuntinio lazda.^[2]^[3] Turmšas vaizduojamas lydintis įvairius dievus ir didvyrius, taip pat palydintis deives į Pario teismą, pristatantis tėvams (jie vardu Latva ir Tuntle, atitinka Ledą ir Tindarėją) kiaušinį, iš kurio turėsianti gimti Helenė.^[2]

Turmšas neretai vaizduojamas ir kaip psichopompas, lydintis mirusiojo sielą į anapusinį pasaulį. Šiuo aspektu Turmšas pavaizduotas ant kai kurių etruskų sarkofagų, ant vieno iš jų – drauge su Charunu ir Cerberiu.^[4] Vulcuose aptiktas veidrodis, vaizduojantis, kaip Turmšas pas Odisėją (etr. Uthuze) atveda Teiresijo šešėlį (hinthial teresias).^[2] Čia šis dievas, kaip tarpininkas tarp gyvųjų ir mirusiųjų, įvardijamas Turmś Aitaś.^[2]^[1]

Pats dievavardis Turmś yra etruskų kilmės.^[5]

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 60.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 208.
↑ Combet-Farnoux, Bernard (1980). „Turms étrusque et la fonction de « minister » de l’Hermès italique“. Mercure romain : Le culte public de Mercure et la fonction mercantile à Rome de la République archaïque à l'époque augustéenne. École française de Rome. p. 178.
↑ Combet-Farnoux, Bernard (1980). „Turms étrusque et la fonction de « minister » de l’Hermès italique“. Mercure romain : Le culte public de Mercure et la fonction mercantile à Rome de la République archaïque à l'époque augustéenne. École française de Rome. p. 177-178.
↑ Combet-Farnoux, Bernard (1980). „Turms étrusque et la fonction de « minister » de l’Hermès italique“. Mercure romain : Le culte public de Mercure et la fonction mercantile à Rome de la République archaïque à l'époque augustéenne. École française de Rome. p. 171, 183-184.

[Grummond-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 60.

[Bonfante-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 208.

[3] Combet-Farnoux, Bernard (1980). „Turms étrusque et la fonction de « minister » de l’Hermès italique“. Mercure romain : Le culte public de Mercure et la fonction mercantile à Rome de la République archaïque à l'époque augustéenne. École française de Rome. p. 178.

[4] Combet-Farnoux, Bernard (1980). „Turms étrusque et la fonction de « minister » de l’Hermès italique“. Mercure romain : Le culte public de Mercure et la fonction mercantile à Rome de la République archaïque à l'époque augustéenne. École française de Rome. p. 177-178.

[5] Combet-Farnoux, Bernard (1980). „Turms étrusque et la fonction de « minister » de l’Hermès italique“. Mercure romain : Le culte public de Mercure et la fonction mercantile à Rome de la République archaïque à l'époque augustéenne. École française de Rome. p. 171, 183-184.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]