Pereiti prie turinio

Virpamieji priebalsiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Virpamieji priebalsiai – priebalsiai, kuriuos tariant vienas iš aktyviųjų kalbos padargų (liežuvis arba liežuvėlis) virpa dėl praeinančios iškvepiamo oro srovės. Lietuvių kalboje taip tariami kietasis [r] ir mikštasis [rʲ], susidarantys dėl priekinės liežuvio dalies virpėjimo.[1]

Paprastai virpamieji priebalsiai išgaunami 2-3 plaktelėjimais, bet gali būti tariami 5-iais plaktelėjimais ar net daugiau, jei geminuojama.[2] Vis dėlto virpamieji priebalsiai gali būti tariami ir vienu plaktelėjimu. Nors vieno plaktelėjimo virpamieji panašūs į vienadūžius priebalsius, vienadūžiai priebalsiai nuo virpamųjų skiriasi tuo, kad jie tariami sutraukiant raumenis, o ne iškvepiant oro srovę.[3]

Dvigubuose skliausteliuose įrašyti priebalsiai sutinkami tik garsų pamėgdžiojimuose.

Lūpiniai Liežuvio lūpiniai Dantiniai Alveoliniai Postalveoliniai Retrofleksiniai Gomuriniai Liežuvėliniai Gomurio faringaliniai Faringaliniai
Paprastieji ʙ̥ ʙ ((r̼̊ r̼)) r̪̊ r̪ r r̠̊ r̠ (ɽr̥ ɽr) ʀ̥ ʀ ʜ ʢ
Pučiamieji ʙ̝ r̝̊ ʀ̝̊ ʀ̝
Afrikatos p͡ʙ̥ b͜ʙ t͜r̊ d͜r ʡ͡ʜ ʡ͡ʢ
Nosiniai (𝼀)
Šoniniai (ʙ̪) ((r̼̊))
Ejektyviniai ((r̥ʼ))
  1. „Virpamasis priebalsis“. aruodai.lt. Nuoroda tikrinta 2024-08-10.
  2. Ladefoged, Peter; Maddieson, Ian (1996), The Sounds of the World’s Languages, Oxford: Blackwell, p. 218 ISBN 0-631-19815-6
  3. Ladefoged, Peter; Johnson, Keith (2010), A Course in Phonetics (6th ed.), Wadsworth, p. 175 ISBN 978-1-42823126-9