Vladas Drėma
| Vladas Drėma | |
|---|---|
| Gimė | 1910 m. gruodžio 3 d. Ryga |
| Mirė | 1995 m. sausio 4 d. (84 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Vladas Drėma (1910 m. gruodžio 3 d. Ryga – 1995 m. sausio 4 d. Vilnius) – Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1921 m. gyveno Vilniuje. 1927–1931 m. lankė V. Kairiūkščio dailės studiją. 1936 m. baigė Vilniaus universiteto Dailės fakultetą, L. Slendzinskio mokinys. 1937–1938 m. tobulinosi Valstybiniame rankų darbų institute Varšuvoje. 1931–1940 m. (su pertrauka) dirbo mokytoju Vilniaus gimnazijose. 1940 m. dalyvavo „Agitpropo“ veikloje. 1940–1941 m. LTSR švietimo liaudies komisariato inspektorius. 1940–1941 m. ir 1944 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kooperatyve. 1941–1944 m. Vilniaus gudų muziejaus fondų saugotojas, 1945–1946 m. Etnografijos muziejaus direktorius, 1946–1961 m. Vilniaus dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėjas. 1946–1950 m. Vilniaus dailės instituto, 1957–1970 m. dėstė Lietuvos dailės instituto, 1956–1958 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas. 1970–1985 m. dirbo Paminklų konservavimo institute.
Duktė Gražina Drėmaitė, sūnus Žvaigždras Drėma.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1931 m. dalyvavo parodose. Individualias parodas surengė 1980 m. Lietuvos dailės muziejus ir 1981 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Kūryba daugiausia užsiėmė iki Antrojo pasaulinio karo ir karo metais. Ankstyvieji kūriniai – geometrinės formos, ryškios kontrastingos spalvos, stilizuotos buitinės scenos („Dailininkas“ 1928 m., „Skalbėja“ 1930 m.) ir futuristinės vizijos („Vilnius 2000-aisiais“ 1928 m.), kuriose taikė koliažą, fotomontažą.
Studijuodamas patyrė neoklasicizmo įtaką. Nuo ketvirtijo dešimtmečio daugiau dirbo grafikos srityje. Spalvoto linoraižinio technika sukūrė apibendrintų formų stilizuotų natiurmortų, medžio raižiniuose dažniausiai vaizdavo Vilniaus senamiestį („Pamaldusai Vilniaus miestas“, „Vilniaus gotikos fantazija“, abu 1937 m.). Peizažai realistiniai, detalaus piešimo, romantinės nuotaikos.
1936–1938 m. apipavidalino lietuvių poetų (J. Kėkšto, O. Miciūtės, A. Žukausko) knygų, kitų leidinių. Sukūrė plakatų, ekslibrisų, scenovaizdžių. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių ir lenkų spaudoje paskelbė straipsnių XVIII a. pab.- XIX a. dailės ir architektūros klausimais.
Parašė monografijų, studijų apie Vilniaus architektūrą, biografijų „Lenkų dailininkų žinynui“ (Słownik artystów polskich 6 t. 1971–1998 m.). Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir Lenkijoje.[1]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija 1992 m.
- Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras. 1992 m.
- Pirmasis Vilniaus garbės pilietis
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pranciškus Smuglevičius. 1973 m.
- Dingęs Vilnius. 1991 m.
- Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782–1801 metais. 1991 m.
- Kanutas Ruseckas, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996 m.
- Šv. Jono bažnyčia, Vilnius, R. Paknio leidykla, 1997 m. ISBN 9986-830-00-1
- Vilniaus namai archyvų fonduose, 6 t., Kultūros paveldo centras, Kultūros paveldo institutas. Vilnius, Savastis, 1998–2003 m. ISBN 9986-420-18-0 (Kn.1 – 1998), ISBN 9986-420-17-2 (Kn.2 – 1998), ISBN 9986-420-18-0 (bendras)
- Vladas Drėma laiškai. Stanislaw Lorentz listy. Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998 m. ISBN 9986-571-36-7
- Vincentas Smakauskas. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001 m.
- LDK miestai ir miesteliai. Versus Aureus, 2007 m. (archyvinės žinios apie 747 vietoves)
- Iš Lietuvos teatro istorijos šaltinių. 1761–1853. Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007 m., ISBN 978-9986-638-88-9
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. Vladas Drėma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 138 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Virtuali paroda „Valdui Drėmai – 100“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) Archyvuota kopija 2011-08-09 iš Wayback Machine projekto.
