Vytautas Daujotis
| Vytautas Daujotis | |
|---|---|
| Gimė | 1952 m. gegužės 10 d. Rukai, Šilutės rajonas |
| Mirė | 2022 m. spalio 12 d. (70 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antavilių kapinėse[1] |
| Veikla | chemikas |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas |
| Pareigos | Bendrosios ir neorganinės chemijos katedros vedėjas, profesorius |
| Išsilavinimas | habilituotas fizinių mokslų daktaras |
| Alma mater | 1974 m. Vilniaus universitetas |
Vytautas Daujotis (1952 m. gegužės 10 d. Rukuose, Šilutės rajone – 2022 m. spalio 12 d. Vilniuje[1][2]) – Lietuvos chemikas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1974 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. 1999 m. habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Nuo 1974 m. VU Chemijos fakulteto bendradarbis, 1988–1998 m. Bendrosios ir neorganinės chemijos katedros vedėjas, nuo 1999 m. profesorius.
1998–1999 m. vadovavo Europos Sąjungos PHARE programos „Lietuvos aukštojo mokslo reforma“ darbo grupei „Studijų kokybės užtikrinimas ir vertinimas“. Nuo 2001 m. Lietuvos atstovas dviejuose Europos komisijos projektuose kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę.
2001–2006 m. kaip ekspertas atstovavo Lietuvai dalyvaudamas Europos Komisijos projektuose „Nacionalinių politikos gairių nustatymas ir derinimas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje“, „Europos išskirtinių mokslo centrų žemėlapio sudarymas“, „Skatinti valstybinių mokslo centrų ir universitetų reformą, siekiant gerinti žinių perdavimą visuomenei ir pramonei“, įgyvendintuose kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę.[3]
2003–2007 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos nariu, vėliau Studijų vertinimo komisijos (patariamosios institucijos prie Studijų kokybės vertinimo centro) narys.
Buvo 2004 m. įkurtos nevyriausybinės organizacijos – piliečių judėjimo „Kitas pasirinkimas“ valdybos narys ir šios organizacijos laikraščio „Baltijos kelias“ redakcinės kolegijos narys, Vilniaus Forumo ir partijos „Nacionalinis susivienijimas“ steigėjas bei aktyvus jos narys.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sukūrė tris sidabro lydinių elektrocheminio nusodinimo būdus. Svarbiausi darbai – krūvio pernašos ir pasiskirstymo elektrocheminėse sistemose tyrimas, superlaidininkų sintezė, skysčių tekėjimo vamzdeliais ypatybių tyrimas.[4]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Olimpiadinis chemijos uždavinynas, su kitais, 1979 m.
- Fizikinės chemijos laboratoriniai darbai, su kitais, 1986 m.
- Organinės chemijos skaitiniai, su kitais, 1994 m.
- Lietuvos mokslo politika Europos kontekste, su kitais, ISBN 9986-567-82-3, 2002 m.
- Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė, su kitais, ISBN 978-6-09-420239-1, 2012 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Mirė profesorius Vytautas Daujotis. 2022-10-17. Nuoroda tikrinta 2022-10-17.
- ↑ Vytautas Daujotis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-12-06. Nuoroda tikrinta 2022-10-17.
- ↑ http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/netekome-profesoriaus-vytauto-daujocio Archyvuota kopija 2022-10-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Daujotis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 528 psl.