Hipokratas
Išvaizda
Hippokrates (460 pr. Kr.-380 pr. Kr.) – senovės graikų gydytojas.
Sentencijos
[keisti]Apie gyvenimą
[keisti]- Gyvenimas toks trumpas, o mokslo kelias toks ilgas.
- Gyvenimas trumpas – menas amžinas.
- Gyvenimas trumpas, meno kelias ilgas; gera proga trumpalaikė; patyrimas apgaulingas; išmanymas sunkus. Todėl ne tik gydytojas turi naudotis viskuo, kas būtina, bet ir ligonis, ir artimieji, ir visos išorinės aplinkybės privalo padėti jam darbuotis.
- Savo gyvenimą ir savo meną visuomet laikyti švarų ir gryną. Į kokius namus benueičiau, rūpinsiuos tik ligonio gerove. Susilaikysiu nuo savanaudiškų ir nedorų veiksmų. – Iš „Hipokrato priesaikos.“
Kitos
[keisti]- Asmenys, priversti kasdien darbuotis, nors būtų seni ir silpni, darbus atlieka lengviau negu stiprūs ir jauni žmonės, neturintys įgūdžių.
- Darbas būtinas sveikatai.
- Dykaduoniavimas ir nieko neveikimas žmogų ištvirkina ir susargdina, ir atvirkščiai, proto užėmimas kuo nors teikia žvalumo, nuolat palaikančio gyvastį.
- Dykinėjimas ir neveiklumas ieško ydingumo ir patraukia jį paskui save.
- Gamta gydo, gydytojas slaugo.
- Gelumbės pirkliai valo gelumbę ją dulkinant, o organizmas apvalomas sportuojant.
- Gimnastika, fiziniai pratimai, ėjimas turi įsitvirtinti kasdienėj buity visų, kurie nori būti darbingi, sveiki, gyventi pilnavertį ir džiaugsmingą gyvenimą.
- Girtavimas – vaikų silpnumo ir ligotumo priežastis.
- Gydant ligonius, iš pradžių privalo būti žodis, po to vaistai ir tik vėliau – peilis.
- Kilnu numalšinti skausmą.
- Kvailas tas, kuris daro sau bloga, norėdamas padaryti gerą savo draugui.
- Medicina yra pats kilniausias iš visų menų.
- Mūsų maisto medžiagos turi būti vaistai, o mūsų vaistai – maisto medžiagos.
- Nei sotis, nei alkis, nei niekas kita negerai, jei peržengia gamtos nustatytą ribą.
- Prigimtinė gydomoji jėga, slypinti kiekviename iš mūsų, yra giliausias sveikatos šaltinis.
- Reikia gydyti ne ligą, o ligonį.
- Svarbiausia – nepakenkti.
- Tvirta dvasia išgelbsti silpną kūną.
- Užsiimsiu medicinos menu, gyvendamas nesavanaudiškai ir dorai. – Iš Hipokrato priesaikos.
- Žmogaus siela tobulėja iki pat mirties.