Išdidumas
Išdidumas – puikybė, pasipūtimas, gera nuomonė apie save, pasitikėjimas.
Sentencijos
[keisti]- Arogancija – išdidumo karikatūra. – E. Foichterslebenas.
- „Aš tai padariau“, – sako mano atmintis. „Aš negalėjau to padaryti“, – sako mano nepalenkiamas išdidumas. Galų gale atmintis pasiduoda. – F. Nyčė.
- Būk kuklus – tai tokia išdidumo rūšis, kuri mažiausiai erzina aplinkinius. – Ž. Renaras.
- Būti dosniam reiškia duoti daugiau nei gali. Būti išdidžiam – imti mažiau, negu tau reikia. – K. Gibranas.
- Didžiuokliai neapkenčia kitų žmonių išdidumo. – B. Franklinas.
- Išdidėlis retai būna kilnus žmogus: jis visada manosi gaunąs mažiau negu vertas. – H. Byčeris.
- Išdidumas atsiranda nepakankamai mąstant ir nepažįstant pačiam savęs. – Dž. Adisonas.
- Išdidumas būdingas visiems žmonėms: tik svarbu, kur ir kada jie jį parodo. – F. de Larošfuko.
- Išdidumas ir silpnybė – Siamo dvyniai.– Dž. R. Lovelis.
- Išdidumas išnaikina visas ydas, išskyrus patį save. – R. V. Emersonas.
- Išdidumas – kilni aistra – neaklas savo trūkumams. Tuo jis skiriasi nuo arogancijos. – G. K. Lichtenbergas.
- Išdidumas padės jam suprasti, kad jam nėra reikalo burnoti dėl to, kad gyvenimas tėra akimirka... – F. Dostojevskis.
- Išdidumas – visų herojų Achilo kulnas. – V. Hugo.
- Išdidumo nereikia nei slopinti, nei netgi mažinti: jį reikia tik panaudoti vertingiems tikslams. – K. A. Helvecijus.
- Išdidumas – slidi nuokalnė, kurios apačioje mūsų laukia arogancija ir tuštybė. – A. Dekurselis.
- Kai kurie povai slepia savo uodegą ir vadina tai išdidumu. – F. Nyčė.
- Kuklumas tramdo išdidumą kaip vanduo gesina liepsną. Jis panašus į žiedą, įveriamą meškos nosin. – T. Hipelis.
- Mūsų tuštybę sunkiausia pažeisti kaip tik tada, kai užgautas mūsų išdidumas. – F. Nyčė.
- Nedovanotinas išdidumas – nenoras būti dėkingam už savo laimę mylimam žmogui. – G. E. Lesingas.
- Niekinga siela, pasipūtėliškas išdidumas yra ne kas kita kaip rūgstantis purvas. – P. Buastas.
- Nors išdidumas nėra dorybė, jis daugelio dorybių tėvas. – Dž. Č. Kolinzas.
- Perdėtas kuklumas yra ne kas kita, kaip slepiamas išdidumas. – A. M. Šenjė.
- Tas neprotingas išdidumas iš anų laikų, donkichotiškumas; tačiau kas mums daugiau lieka? Žydintys figmedžiai mėnesienos naktimis. Senekos ir Sokrato filosofija, Šumano koncertas violončelei ir sugebėjimas numatyti praradimą. – E. M. Remarkas.
- Turbūt iš visų įgimtų aistrų mums sunkiausia įveikti išdidumą; kad ir kaip maskuojamas, kad ir kaip gujamas, slopinamas, marinamas – jis vis gyvena ir kartkarčiais prasiveržęs pasirodo visu gražumu. – B. Franklinas.
- Viską kalbėti ir nenorėti nieko klausyti yra išdidumo požymis. – Demokritas.
Patarlės ir priežodžiai
[keisti]- Jeigu tu esi užpildytas išdidumu, tada tau nebeliks vietos išminčiai.
- Jeigu tu užpildysi savo galvą pasipūtimu, tau pritrūks vietos išminčiai.
- Žmogaus nuopolis prasideda išpuikimu.
- Išdidumas kainuoja mums daugiau negu alkis, troškulys ir šaltis.
- Išdidumas, klestėjimo metu, pasikeičia į niurgzlumą nelaimėje.
- Kai išdidus žmogus girdi apie kito pagyrimą – jis jaučiasi įskaudintas.
- Tas, kuris būna per daug išdidus, kad prašytų, būna per daug didelis, kad gautų.
- Išsipūtę daiktai yra supuvę.