Pereiti prie turinio

es: Skirtumas tarp puslapio versijų

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
 
(nerodomos 28 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
{{see|ES|Es|eš}}
{{see|ES|Es|eš}}
== {{xsvv}} ==
=== Tarimas ===

{{tptarimas|[ès]}}
=== ''Įvardis'' ===
{{xsvįvrd-old}}

'''[[es]]''' {{m}}

# {{t+|lt|jis|sen|from=xsv}}

{{xsv-pro-es|es}}
==== Etimologija ====
Senosios žinomos įvardžio '''„es“''' formos: '''es''' („jis“). Iš {{kita-formaCATproto|bsl|is||xsv}} (palyginimui, slavų prokalbės '''*jь''' („jis, ji, tai“)), iš indoeuropiečių prokalbės '''*ís''' („šitas, jis“). Giminiškas {{kita-forma3|ltg|is|jis|jei|}}, {{kita-forma|lt|jis|}}.

==== Kategorijos ====
{{kategorijos|xsv|Asmeniniai įvardžiai}}

==== Taip pat žiūrėkite ====
{{xsv-pronouns}}
----

== {{lvv}} ==
== {{lvv}} ==
=== Tarimas ===
=== Tarimas ===


{{trtarimas|[ɛs]}}
{{tptarimas|[ɛs]}}
{{tarimas|lv-riga-es.ogg|lv|}}
** {{tarimas|lv-riga-es.ogg||}}
=== ''Įvardis'' ===
=== ''Įvardis'' ===


59 eilutė: 81 eilutė:
----
----
== {{esv}} ==
== {{esv}} ==
=== ''Veiksmažodis'' ===
=== ''Veiksmažodžio forma'' ===
{{esvks3.0}}
{{esvks3.0}}
'''es'''


* {{es-linksnis|ser|vksm|tsg|esm|3ias|dgs|yra}}
* {{es-linksnis|ser|vksm|tsg|esm|3ias|vns|<small>(jis, ji)</small> yra}}

<br clear=all>
----
----

Dabartinė 13:14, 15 rugsėjo 2024 versija

Taip pat žr.: ES, Es, ir

Tarimas

[taisyti]

Įvardis

[taisyti]

es (vyr. g.)

  1. jis (lt) (sen.)
Įvardžio „es“ formos
Linksnis Asmeninis įvardis
Vardininkas es
Kilmininkas jo
Naudininkas jam
Galininkas jin̄
Įnagininkas juo
Vietininkas Vi. jamei
Kr. jyn
Gr. jamepi
Ar. juop
Šauksmininkas

Etimologija

[taisyti]

Senosios žinomos įvardžio „es“ formos: es („jis“). Iš baltų-slavų prokalbės *is (palyginimui, slavų prokalbės *jь („jis, ji, tai“)), iš indoeuropiečių prokalbės *ís („šitas, jis“). Giminiškas latgalių k. is, jis, jei, lietuvių k. jis.

Kategorijos

[taisyti]

Taip pat žiūrėkite

[taisyti]
Jotvingių kalbos asmeniniai įvardžiai
Asmeniniai įvardžiai Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita
I-asis asmuo as muduo (vyr. g.)
mudwai (mot. g. ir niek. g.)
mes
II-asis asmuo tu juduo (vyr. g.)
judwai (mot. g. ir niek. g.)
jūs
III-iasis asmuo es (vyr. g.)
ei (mot. g.)
tat (bev. g.)
jaduo (vyr. g.)
jodwai (mot. g.)
tadtwai (bev. g.)
ai (vyr. g.)
uos (mot. g.)
taty (bev. g.)

Tarimas

[taisyti]
  • TFA: [ɛs]
    •   

Įvardis

[taisyti]

es

  1.  (lt)

Etimologija

[taisyti]

Iš baltų prokalbės *, iš indoeuropiečių prokalbės * (iš *éǵh₂). Visos įvardžio formos (išskyrus jo formą vardininko linksnyje) yra kilusios iš indoeuropiečių prokalbės šaknies *me- (manoma, kad baltų kalbose raidė „e“ pakeitė „a“ dėl irano k. įtakos): reduplikuota *me-me- → *mene → baltų prokalbės kilmininko/galininko linksnių *mane → *manen (siejama analogija su kitais galininko linksniais) → *manens (siejama analogija su kitais kilmininko linksniais) → kilmininko linksnio manis, o *manen → galininko linksnio mani. Naudininko linksnio man siejamas su senesniu jo variantu *mani. Įnagininko linksnio variantas manim imituoja vardinę i-šaknies paradigmą. Giminiškas lietuvių k. (archaišku ), prūsų k. es, as, jotvingių k. as, slavų prokalbės *(j)azъ (senosios bažnytinės slavų k. азъ (azŭ), senosios rytų slavų k. ꙗзъ (jazŭ), baltarusių k., ukrainiečių k., rusų k. я (ja), bulgarų k. аз (az), čekų k. (iš jaz), lenkų k. ja (iš jaz)), germanų prokalbės *ekan, *ek (gotų k. 𐌹𐌺 (ik), senovės skandinavų k. ek, senosios vokiečių aukštaičių k. ih, vokiečių k. ich, senosios anglų k. ic, anglų k. I), hetitų k. uk, sanskrito अहम् (ahám), senovės graikų k. ἐγώ (egṓ), lotynų k. ego, osetinų k. ӕз (æz).[1]

Vartosenos pastabos

[taisyti]

Įvardžio forma mans nurodo tik priklausomybę („mano daiktas“; t.y. daiktas priklausantis man), o manis yra tikroji kilmininko linksnio forma, apimanti visas jo reikšmes. Naudininko linksnio forma manim yra naudojama pasirinktinai, dažniausiai tik su tam tikrais prielinksniais.

Kiti asmeniniai įvardžiai

[taisyti]

es - tu - viņš / viņa - mēs - jūs - viņi / viņas

Nuorodos

[taisyti]
  1. ^Karulis, Konstantīns (1992), „es“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN
Linksniavimas
Vardininkas
Nominatīvs
es
Kilmininkas
Ģenitīvs
manis / mans
Naudininkas
Datīvs
man / manim
Galininkas
Akuzatīvs
mani
Įnagininkas
Instrumentālis
mani
Vietininkas
Lokatīvs
manī
Šauksmininkas
Vokatīvs
-




Įvardis

[taisyti]

es

  1.  (lt)

Etimologija

[taisyti]

indoeuropiečių prokalbės *éǵh₂.



Daiktavardis

[taisyti]

es

  1. ledas (lt)

Etimologija

[taisyti]
Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



Veiksmažodžio forma

[taisyti]

es

  • Veiksmažodžio ser tiesioginės nuosakos esamojo laiko 3-iojo asmens vienaskaitos forma: „(jis, ji) yra (lt).