es

Taip pat žr.: ES, Es, ir eš

 Latvių kalba

Tarimas

• •  lv 

Įvardis

es

1. aš ^(lt)

Etimologija

Iš baltų prokalbės *ež, iš indoeuropiečių prokalbės *eǵ (iš *éǵh₂). Visos įvardžio formos (išskyrus jo formą vardininko linksnyje) yra kilusios iš indoeuropiečių prokalbės šaknies *me- (manoma, kad baltų kalbose raidė „e“ pakeitė „a“ dėl irano k. įtakos): reduplikuota *me-me- → *mene → baltų prokalbės kilmininko/galininko linksnių *mane → *manen (siejama analogija su kitais galininko linksniais) → *manens (siejama analogija su kitais kilmininko linksniais) → kilmininko linksnio manis, o *manen → galininko linksnio mani. Naudininko linksnio man siejamas su senesniu jo variantu *mani. Įnagininko linksnio variantas manim imituoja vardinę i-šaknies paradigmą. Giminiškas lietuvių k. aš (archaišku eš), prūsų k. es, as, jotvingių k. as, slavų prokalbės *(j)azъ (senosios bažnytinės slavų k. азъ (azŭ), senosios rytų slavų k. ꙗзъ (jazŭ), baltarusių k., ukrainiečių k., rusų k. я (ja), bulgarų k. аз (az), čekų k. já (iš jaz), lenkų k. ja (iš jaz)), germanų prokalbės *ekan, *ek (gotų k. 𐌹𐌺 (ik), senovės skandinavų k. ek, senosios vokiečių aukštaičių k. ih, vokiečių k. ich, senosios anglų k. ic, anglų k. I), hetitų k. uk, sanskrito अहम् (ahám), senovės graikų k. ἐγώ (egṓ), lotynų k. ego, osetinų k. ӕз (æz).

Vartosenos pastabos

Įvardžio forma mans nurodo tik priklausomybę („mano daiktas“; t.y. daiktas priklausantis man), o manis yra tikroji kilmininko linksnio forma, apimanti visas jo reikšmes. Naudininko linksnio forma manim yra naudojama pasirinktinai, dažniausiai tik su tam tikrais prielinksniais.

Kiti asmeniniai įvardžiai

es - tu - viņš / viņa - mēs - jūs - viņi / viņas

Nuorodos

Linksniavimas

Vardininkas Nominatīvs	es
Kilmininkas Ģenitīvs	manis / mans
Naudininkas Datīvs	man / manim
Galininkas Akuzatīvs	mani
Įnagininkas Instrumentālis	mani
Vietininkas Lokatīvs	manī
Šauksmininkas Vokatīvs	-

---

 Latgalių kalba

Įvardis

es (asm. įvrd., pagr. f., vns. vard.)

Įvardis; pagrindinė forma: es
	Vienaskaita (vīnskaits)	Daugiskaita (daudzskaits)
vardininkas	es	mes
kilmininkas	mane	myusu
naudininkas	maņ	mums
galininkas	mani	myus
įnagininkas	(ar) mani	(ar) mums
vietininkas	manī	myusūs

es

1. aš ^(lt)

Etimologija

Iš indoeuropiečių prokalbės *éǵh₂.

Šio žodžio es Latgalių kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje es ^(w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite es Vikižodyną ir es Vikipediją Latgalių kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2010 m. rugpjūčio 30 d. apie šabloną...

---

 Indoneziečių kalba

Daiktavardis

es

1. ledas ^(lt)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Šio žodžio es Indoneziečių kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje es ^(w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite es Vikižodyną ir es Vikipediją Indoneziečių kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. liepos 02 d. apie šabloną...

---

 Ispanų kalba

Veiksmažodis

• ' ????????? forma: „mazs“ ^(lt).

---