miegotu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

miegotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. miegotas, mot. g. miegota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	miegotas	miegoti	miegota	miegotos	miegota	-
kilm.	miegoto	miegotų	miegotos	miegotų	-	-
naud.	miegotam	miegotiems	miegotai	miegotoms	-	-
gal.	miegotą	miegotus	miegotą	miegotas	-	-
įnag.	miegotu	miegotais	miegota	miegotomis	-	-
viet.	miegotame	miegotuose	miegotoje	miegotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	miegotasis	miegotieji	miegotoji	miegotosios	-	-
kilm.	miegotojo	miegotųjų	miegotosios	miegotųjų	-	-
naud.	miegotajam	miegotiesiems	miegotajai	miegotosioms	-	-
gal.	miegotąjį	miegotuosius	miegotąją	miegotąsias	-	-
įnag.	miegotuoju	miegotaisiais	miegotąja	miegotosiomis	-	-
viet.	miegotajame	miegotuosiuose	miegotojoje	miegotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. miegotas, mot. g. miegota.
• Skiemenys: mie-go-tu

miegotu

1. tas, kurį miegojo

Etimologija

<= miegoti, miega, miegojo

---