tau
Išvaizda
Taip pat žr.: Tàu
Įvardis
[taisyti]- asm. įvrd. pavadinti antrajam asmeniui: Aš ir tu. Tavęs čia nėra. Ko tau reikia?! Norėčiau tave sutikti. Tavimi dėtas aš taip nedaryčiau. : Kur tau! (visiškai ne). Na tai tau! (sakoma apgailestaujant ar nepasisekus)
- žymi priklausymą antrajam asmeniui
- prie neveikiamosios rūšies dalyvių žymi antruoju asmeniu reiškiamą veikėją
Vertimai
[taisyti] tau: įvardis
|
|
Dalelytė
[taisyti]- žodžio, pasakymo reikšmei pabrėžti, sustiprinti: Kur tau jie eis!
Virvės |
Tarimas
[taisyti]- TFA: [tæu]
Daiktavardis
[taisyti]Daiktavardžio „tau“ formos | ||||
---|---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | |||
Nežym. | Žym. | Nežym. | Žym. | |
Bev. g. | et tau | tauet | tau | taua tauene |
Etimologija
[taisyti]Iš senovės skandinavų k. tog.
Kategorijos
[taisyti]Veiksmažodžio forma
[taisyti]tau
- Veiksmažodžio taue liepiamosios nuosakos forma.