Papers by Augustinas Dainys
Mokytojų rengimo institutasVytauto Didžiojo universiteta
Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij
Mokytojų rengimo institutasVytauto Didžiojo universiteta
Mokytojų rengimo institutasVytauto Didžiojo universiteta
Mokytojų rengimo institutasVytauto Didžiojo universiteta
Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij
Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij
Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij
Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij
Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij
Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij
Mokytojų rengimo institutasVytauto Didžiojo universiteta
Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij
Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij
Creativity In Contemporaneity, 2024
Today, human creativity faces the challenge posed by digital intelligence. It is often predicted ... more Today, human creativity faces the challenge posed by digital intelligence. It is often predicted that cybernetic machines will replace human creativity. But is this true? While artificial intelligence can learn and perform creative tasks independently, it operates strictly according to programmed algorithms. In contrast, human creativity is open-ended. Today, human creativity faces the challenge posed by digital intelligence. It is often predicted that cybernetic machines will replace human creativity. But is this trued, emerging when individuals confront unsolvable situations without predefined solutions. Humans can devise creative solutions when faced with incomplete systems and undecidable situations. A Turing machine, which attempts to conceptualize an algorithm, creates a rational system in which some statements can be logically derived from others. However, a Turing machine performs tasks by following the formal syntax of algorithms without understanding the meaning behind the elements of inference. When a computer encounters an undecidable situation, it freezes and is unable to generate either “true” or “false” results. Viruses work similarly, “short-circuiting” a logic machine by introducing self-referential states, similar to those that Bertrand Russell attempted to address with his theory of types. To describe the human creative act, which cannot be reduced to AI activity, we draw on Edmund’s Husserl’s conception of categorial intuition. A creative act is a categorial intuition that reveals a new perspective of the world. The conceptualization of multidimensional monism further describes a reality that cannot be reduced to the creativity of AI.
Filosofija. Sociologija, 2012
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos filosofijos savitumas. Teigiama, kad geriausiai Lietuvos filoso... more Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos filosofijos savitumas. Teigiama, kad geriausiai Lietuvos filosofijos savitumą nusako ištikimybės tikrovei filosofema, kad Lietuvos kaip vėluojančios modernizacijos krašto filosofijos savitumą lėmė ikimodernioji ir archajiška pasaulio patirtis. Šiandieninės Lietuvos filosofijoje vyrauja ir viena kitą veikiaanalitinės filosofijos, fenomenologinės filosofijos ir postmoderniosios filosofijos paradigmos. Joms visoms būdinga pripažinti anapus filosofinio proto mąstomų teiginių esančią tikrovę ir jai suteikti ontologinį statusą.
Raktažodžiai: ištikimybė tikrovei, ikimodernioji patirtis, sąmonės koreliatas
Problemos, 2023
Can artificial intelligence (AI) teach and learn more creatively than humans? The article analyse... more Can artificial intelligence (AI) teach and learn more creatively than humans? The article analyses deep learning theory, which follows a deterministic model of learning, since every intellectual procedure of an artificial agent is supported by concrete neural connections in an artificial neural network. Meanwhile, human creative reasoning follows a non-deterministic model. The article analyses Bayes' theorem, in which a reasoning system makes judgments about the probability of future events based on events that have happened to it. Meillassoux's open probability and M. A. Boden's three types of creativity are discussed. A comparison is made between the a priori algorithm of the Turing machine and a playing child, who invents new a posteriori algorithms while playing. The Heideggerian perspective on the co-creativity of humans and thinking machines is analyzed. The authors conclude that humans have an open horizon for teaching and learning, and that makes them superior with respect to creativity in an educational perspective.
Collection of articles, 2023
Straipsnyje tiriamas Bitės Vilimaitės prozos įvykis. Analizuojamos
noveletės – „Namai“ ir „Akimir... more Straipsnyje tiriamas Bitės Vilimaitės prozos įvykis. Analizuojamos
noveletės – „Namai“ ir „Akimirka sode“. Teigiama: prozos įvykis
yra vidinis įvykis. Nutikęs subjekto viduje, jis leidžia kitaip pamatyti
pasaulį. Jo įvykiai yra tik pretekstas vidinio įvykio, kuris viską
naujai nušviečia. Taip pamatytas pasaulis yra prozos įvykis.
Straipsnio metodas – Aleno Badiou įvykio – savireferentiškos
aibės – (selfreferential set – angl.) idėja. Metaforiškai sakant, įvykis
yra tokia struktūra, kai namo, sudaryto iš plytų, atskiroje plytoje
vėl randame tokį patį namą. Šią idėją paliudija straipsniui esminga
Kristaus įvykio struktūra: Dievą, kaip pasaulio pagrindą, atranda
pasaulio būtybė žmogus.
Straipsnyje apie B. Vilimaitės prozos įvykį mąstoma kaip Kristaus
įvykio variaciją. Tada kelių skirtingų matavimų pasaulių topologijos
susilieja į vieną įvykį. Konstruoti teksto fabulai, kurios
kulminacija yra prozos įvykis, ši rašytoja sėkmingai atsirenka pasaulio
faktus.
Konkreti geografinė vieta literatūros tekste pakylima iki daugybei
kitų vietų atstovaujančios idealios topologijos. Literatūra
vienatinį patyrimą (singular experience – angl.) susieja su fabula
ir jį padaro intersubjektyvų. B. Vilimaitės prozos įvykis yra sekuliarizuotas
kasdienybėje nutinkantis Kristaus išganymo įvykis.
Dėl to novelečių fabulos straipsnyje vadinamos mažojo išganymo
pasakojimais.
Reikšminiai žodžiai: Bitė Vilimaitė, noveletė, įvykis, savireferentiškumas,
tikrovės elementų selektyvumas, topologija, mažasis
išganymas.
Uploads
Papers by Augustinas Dainys
Raktažodžiai: ištikimybė tikrovei, ikimodernioji patirtis, sąmonės koreliatas
noveletės – „Namai“ ir „Akimirka sode“. Teigiama: prozos įvykis
yra vidinis įvykis. Nutikęs subjekto viduje, jis leidžia kitaip pamatyti
pasaulį. Jo įvykiai yra tik pretekstas vidinio įvykio, kuris viską
naujai nušviečia. Taip pamatytas pasaulis yra prozos įvykis.
Straipsnio metodas – Aleno Badiou įvykio – savireferentiškos
aibės – (selfreferential set – angl.) idėja. Metaforiškai sakant, įvykis
yra tokia struktūra, kai namo, sudaryto iš plytų, atskiroje plytoje
vėl randame tokį patį namą. Šią idėją paliudija straipsniui esminga
Kristaus įvykio struktūra: Dievą, kaip pasaulio pagrindą, atranda
pasaulio būtybė žmogus.
Straipsnyje apie B. Vilimaitės prozos įvykį mąstoma kaip Kristaus
įvykio variaciją. Tada kelių skirtingų matavimų pasaulių topologijos
susilieja į vieną įvykį. Konstruoti teksto fabulai, kurios
kulminacija yra prozos įvykis, ši rašytoja sėkmingai atsirenka pasaulio
faktus.
Konkreti geografinė vieta literatūros tekste pakylima iki daugybei
kitų vietų atstovaujančios idealios topologijos. Literatūra
vienatinį patyrimą (singular experience – angl.) susieja su fabula
ir jį padaro intersubjektyvų. B. Vilimaitės prozos įvykis yra sekuliarizuotas
kasdienybėje nutinkantis Kristaus išganymo įvykis.
Dėl to novelečių fabulos straipsnyje vadinamos mažojo išganymo
pasakojimais.
Reikšminiai žodžiai: Bitė Vilimaitė, noveletė, įvykis, savireferentiškumas,
tikrovės elementų selektyvumas, topologija, mažasis
išganymas.
Raktažodžiai: ištikimybė tikrovei, ikimodernioji patirtis, sąmonės koreliatas
noveletės – „Namai“ ir „Akimirka sode“. Teigiama: prozos įvykis
yra vidinis įvykis. Nutikęs subjekto viduje, jis leidžia kitaip pamatyti
pasaulį. Jo įvykiai yra tik pretekstas vidinio įvykio, kuris viską
naujai nušviečia. Taip pamatytas pasaulis yra prozos įvykis.
Straipsnio metodas – Aleno Badiou įvykio – savireferentiškos
aibės – (selfreferential set – angl.) idėja. Metaforiškai sakant, įvykis
yra tokia struktūra, kai namo, sudaryto iš plytų, atskiroje plytoje
vėl randame tokį patį namą. Šią idėją paliudija straipsniui esminga
Kristaus įvykio struktūra: Dievą, kaip pasaulio pagrindą, atranda
pasaulio būtybė žmogus.
Straipsnyje apie B. Vilimaitės prozos įvykį mąstoma kaip Kristaus
įvykio variaciją. Tada kelių skirtingų matavimų pasaulių topologijos
susilieja į vieną įvykį. Konstruoti teksto fabulai, kurios
kulminacija yra prozos įvykis, ši rašytoja sėkmingai atsirenka pasaulio
faktus.
Konkreti geografinė vieta literatūros tekste pakylima iki daugybei
kitų vietų atstovaujančios idealios topologijos. Literatūra
vienatinį patyrimą (singular experience – angl.) susieja su fabula
ir jį padaro intersubjektyvų. B. Vilimaitės prozos įvykis yra sekuliarizuotas
kasdienybėje nutinkantis Kristaus išganymo įvykis.
Dėl to novelečių fabulos straipsnyje vadinamos mažojo išganymo
pasakojimais.
Reikšminiai žodžiai: Bitė Vilimaitė, noveletė, įvykis, savireferentiškumas,
tikrovės elementų selektyvumas, topologija, mažasis
išganymas.
This monograph presents an educational solution to the problem of the flow of Universe. The ability to cope with the flow is established by (self)education. To try to harmonize the flow is to engage in (self)education. The first part of the book presents the phenomenology of the discovery of reality, which begins with the discovery of things in everyday life and ends with the conception of the beauty of a thing as a trace of God in the Universe. The second part presents the theory of the flow, which conceptualize the plays of elements of reality. The third part reflects on the personal identity of the human being participating in the flow of the Universe, which is established by uncocealment and unhideness of participation in the theogonic locality. The fourth part reflects on (self)education as the most fundamental condition of being human. The way of thinking of reality which is presented in the monograph is called radical realism, which combines the events of appearance of non-verbal things with their transformation into simulacra of reality, and treats this process as a continuous wave of inhalation and exhalation.
Augustinas Dainys (g. 1972) Vilniaus universitete baigė filosofijos studijas ir apgynė daktaro disertaciją apie Wittgensteino ir Heideggerio kalbos sampratas. Dėsto filosofiją Lietuvos edukologijos universitete. Dar būdamas moksleivis išmaišė Lietuvos miškus, ežerus, pelkes ir su draugu sužiedavo kelis tūkstančius paukščių. Šios patirtys A. Dainį pavertė prisiekusiu gamtos metafiziku. Dauguma jo eilėraščių persmelkti lietuviškos krikščionybės dvasios, kuriai gamta yra Dievo namai. 2012 metais leidykla „Metodika“ (dabar „Sofoklis“) išleido jo filosofinį romaną „Angelofilai: trys istorijos apie sielos alchemiją“. A. Dainio poezijos lig šiol dažniausiai spausdinta „Šiaurės Atėnuose“.
„Mokykla? Jos tarsi ir nėra. Nėra todėl, kad didžiuma eilėraščių yra išbaigti, nei piršto, nei plunksnos čia neprikiši. Kontekstas: tam tikra europinės kultūros dalis, muzika, poezija, tapyba, žinoma, ir filosofija – XVII–XX a.
Grožis, grožio erdvė, forma, jos tobulumas, sielos ir mąstymo švara yra A. Dainio eilėraščio primatai, fundamentas. Ką dievai kam duoda! Jam, regis, to duota su kaupu, ir nereikalaukime iš jo kitokių vertybių, kitokio eilėraščio (ilgainiui jis pats jį parašys).“
Sigitas Geda, 2008 m. spalio 3 d.