Papers by Veronika Girininkaitė
Studia Historiae Scientiarum
In this note we publish a short letter from Leonhard Euler’s son, Johann Albrecht Euler, the Secr... more In this note we publish a short letter from Leonhard Euler’s son, Johann Albrecht Euler, the Secretary of the Imperial Academy in St. Petersburg, to Marcin Poczobutt-Odlanicki, the Vilnius astronomer. The fate of this letter seemed unknown, but we know its content now. The main news in this correspondence was the discovery of a comet by the astronomer Anders Johan Lexell.
Taikomoji kalbotyra, Nov 9, 2021
Taikomoji kalbotyra, Dec 8, 2017
in the discourse of multilinguals should rely on the results of research from the fields of lexic... more in the discourse of multilinguals should rely on the results of research from the fields of lexical valency, semantics and psychology.
Žmogus ir žodis, Dec 13, 2017
Remiantis egodokumentiniu šaltiniu, tyrime aptartas XX a. pirmojo dešimtmečio lietuvių kalbos mok... more Remiantis egodokumentiniu šaltiniu, tyrime aptartas XX a. pirmojo dešimtmečio lietuvių kalbos mokymosi atvejis. Agronomijos ir veterinarijos studentas Vytautas Civinskis (Witold Cywiński, 1887-1910), rašęs Dienoraštį studijų metais, be kitų patirčių, fiksavo ir savo lietuvių kalbos mokymąsi. Iš šaltinio parinkti duomenys apie Civinskio įsigytus vadovėlius, žodynus, skaitytą spaudą, taikytus kalbos mokymosi būdus. Taip pat išanalizuoti keli dienoraštininko lietuviškai užrašyti fragmentai. Atlikta atvejo analizė leidžia papildyti aptariamo laikotarpio lituanistinio pasaulio vaizdą. Esminiai žodžiai: lietuvių kalba, kalbų mokymasis, egodokumentai, anykštėnų patarmė, bendrinė kalba. Pratarmė: tyrimo medžiaga, metodas, uždaviniai Įprasta, kad sociolingvistai tiria šnekamąją kalbą. Rengiamos anketos, kalbinami informantai, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami statistiškai. Tai dažniausias tyrimų būdas, tinkantis tiriant šių dienų kalbą. Tačiau ne mažiau svarbu tirti ankstesnius laikotarpius. Praėjusių amžių kalba gali būti pažinta tik iš raštų, todėl istorinės sociolingvistikos tyrėjai telkia dėmesį į rašytinius šaltinius. Ne visi dokumentai tiksliai atspindi praeities gyvąją kalbą. Įsitikinta, kad žmonės jaučiasi ne tokie suvaržyti, mažiau linksta į autocenzūrą ar hiperkorekciją, rašydami artimiausiems draugams ar tik sau. Todėl spontaniškai, šnekamajai kalbai artimiausi yra privačiosios raštijos šaltiniai: laiškai, dienoraščiai, kitokie užrašai, neskirti viešinti (Elspass, 2012, 158). Minėti šalti
Bibliotheca Lituana, Nov 4, 2018
rank raštinis Dienoraštis, siekiant atskleisti Civinskio liudijimų apie knygos kultūrą šio asmens... more rank raštinis Dienoraštis, siekiant atskleisti Civinskio liudijimų apie knygos kultūrą šio asmens gyvenime bei jo aplinkoje gausą ir įvairovę. Minėti duomenys susiję su knygų skaitymu ir aktyviu periodinių leidinių prenu meravimu, dalijimusi jais su artimaisiais ir jų skaitymo skatinimu, spau dos viešinimu prisidedant prie bibliotekų kūrimo. Atkreiptas dėmesys į itin gausų ir įvairiakalbį dienoraštininko skaitymo repertuarą, jo aktyvią ir emocingą skaitytojo poziciją, suformuotus skaitymo įgūdžius. Žinoma, kad Civinskis pildė skaitymo užrašus, analizavo jį paveikusius literatū ros kūrinius, gilinosi į skaitytų kūrinių problematiką. Gretinami šaltinio duomenys ir to laikotarpio skaitybą tyrusių mokslininkų įžvalgos leidžia naujaip ir gaiviai pajusti XX a. pradžios žmogaus santykį su knyga ir su skaitymu. Lietuvoje Civinskio gyventa Aukštaitijoje: Latavėnų dvare šalia Anykščių ir Mituvos dvare šalia Skapiškio. Todėl šis knygiaus individualus patyrimas, užfiksuotas egodokumente, leido skleisti dar vieną Aukštaitijos skaitymo kultūros istorijos puslapį.
Taikomoji kalbotyra, Dec 28, 2020
Straipsnyje tiriami XVIII amžiaus pabaigos Vilniaus universiteto profesorių ir jų korespondentų l... more Straipsnyje tiriami XVIII amžiaus pabaigos Vilniaus universiteto profesorių ir jų korespondentų laiškuose aptikti kitų kalbų intarpai ir siūlomos jų paskirčių interpretacijos. Pasirinkti pavyzdžiai teikia žinių apie užsienio kalbų mokymosi istoriją bei užsienio kalbų intarpų priimtinumą to meto bendravime. Kalbų pasirinkimas kito: lotynų kaip mokslo ir tarptautinio bendravimo kalbos vaidmuo slopo, ji dažniausiai liko buvusių jėzuitų korespondencijos požymiu, o tarptautiniai ryšiai, studijų ir mokslo kelionės, gyvenimo naujovės skatino gyvųjų užsienio kalbų mokymosi ir vartojimo poreikį. Daroma išvada, kad laiškų kalbos, kalbų ar jų derinių pasirinkimą lėmė įvairūs rašančiųjų poreikiai: patikslinimas, realijų įvardijimas, stiliaus puošnumo ir ekspresijos siekis. Medžiaga surinkta vykdant detalesnį Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomų laiškų aprašymą. Raktažodžiai: laiškai; kodų kaita; kalbos funkcijos; intarpai; istorinė sociolingvistika Code-Switching in the Letters of Vilnius University Professors at the End of the 18 th century Summary. In order to show how research on historical epistolary language can contribute to sociolinguistics and applied linguistics, the present article examines some examples of late 18 th-century letters. The research sample includes letters written to Vilnius University professors in that period (now archived in the Vilnius University Library), where the authors of the letters use code-switching or write in a language other than what we would nowadays think of as default. The cases under investigation have revealed that the use of an unusual language could be motivated by pedagogical goals, whereas code-switching could be caused, among other factors, by the need to refer to new realities or to clarify meaning; it could also be used for rhetorical expression (poetic function of language). The article is also important in that it presents accidentally detected instances of code-switching that are generally hard to identify in historically distant letters, e.g. Polish elements in French, Lithuanian and Russian elements in Polish texts. The article is intended to stimulate interest in the research on archaic manuscripts and to enrich the existing knowledge about the linguistic environment of the old Vilnius University.
The article is dedicated to the expression silva rerum, which is quite new in Lithuanian science ... more The article is dedicated to the expression silva rerum, which is quite new in Lithuanian science discourse. It is sometimes used to name a peculiar kind of egodocuments, the handwritten family or personal notebooks. The etymology, interpretation variations of this expression and it‘s suitability to become a scientific term are being discussed. The history of the term shows, that the meaning of it changed a lot in various epochs. The manuscript codexes of Manuscript Department of Vilnius University Library, which were described by some historians as silvae rerum are reviewed in order to verify or falsify this proposed term. The results of the research show that the name should not be applied to all of those manuscripts, because, as case studies show, some of them do not fit to the existing descriptions of genre. Also it is stated, that there is a need to specify the definition of the family notebooks, and also to create a proper Lithuanian terminology, adequate for the types of exist...
Multilinguality and contacts of cultures are researched in this thesis based on the analysis of m... more Multilinguality and contacts of cultures are researched in this thesis based on the analysis of manuscript diary, written by student Vytautas Civinskis (1887–1910). Residing and studying in Russia, Lithuania, Germany, he wrote it for about 6 years in Polish, Lithuanian, Russian languages, also inserting lexis in German, French, Latin, English, Latvian, Jidish. It was discovered that two languages most often used by him were the varieties – the sociolect of Polish nobles, living in Lithuania and Lithuanian dialect of Anykščiai and Kupiškis inhabitants in Aukštaitija. The level of cultures was considered based on the theory of the precedent phenomenon. Language switches on the various linguistic levels were not only influenced by the usual language interference, but also created on purpose (which is expressed in the suggested term „language montage“) in order to achieve pragmatic goals (creating effects of irony, emphasis, euphemism or striving for precision), and the precedent phenom...
This paper outlines the biography of priest Juozapas Antanas Legavičius (Józef Antoni Legowicz, 1... more This paper outlines the biography of priest Juozapas Antanas Legavičius (Józef Antoni Legowicz, 1744–1812) and introduces his creative legacy. A graduate of Vilnius Jesuit Academy and doctor of theology, he wrote more than ten didactic books that were published in Vilnius from 1776 to 1808. The research is based on the manuscripts found in the Vilnius University Library and on several papers by Polish scholars. The fate and the content of the extant books of this author are briefly reviewed. Some valuable biographical facts were revealed in the process of research, and data on Legavičius’s remaining books was gathered. Two books previously thought to be anonymous – "Kapłan sluga Boży i pasterz dusz" (1793) and "Pienia swięte" (1801) – were attributed to him. Mention is also made of Juozapas Legavičius’s active role in rebuilding the church in Karkažiškė and in establishing and maintaining the parochial school
Remiantis egodokumentiniu šaltiniu, tyrime aptartas XX a. pirmojo dešimtmečio lietuvių kalbos mok... more Remiantis egodokumentiniu šaltiniu, tyrime aptartas XX a. pirmojo dešimtmečio lietuvių kalbos mokymosi atvejis. Agronomijos ir veterinarijos studentas Vytautas Civinskis (Witold Cywiński, 1887–1910), rašęs Dienoraštį studijų metais, be kitų patirčių, fiksavo ir savo lietuvių kalbos mokymąsi. Iš šaltinio parinkti duomenys apie Civinskio įsigytus vadovėlius, žodynus, skaitytą spaudą, taikytus kalbos mokymosi būdus. Taip pat išanalizuoti keli dienoraštininko lietuviškai užrašyti fragmentai. Atlikta atvejo analizė leidžia papildyti aptariamo laikotarpio lituanistinio pasaulio vaizdą.This article aims at outlining the methods and strategies of learning the Lithuanian language as described in the unique egodocument, written in 1904–1910 by the student Vytautas Civinskis (1887–1910). Born in a wealthy Polish-speaking family, which had an estate in Lithuania, Civinskis made a decision to study the “language of his ancestors”, as he called the Lithuanian language, on his own. He practiced hi...
Vilniaus universiteto leidykla, 2019
Atvejo analizės metodas. Nuodugnesnėje apribotų duomenų analizėje gali būti derinami įvairūs tyri... more Atvejo analizės metodas. Nuodugnesnėje apribotų duomenų analizėje gali būti derinami įvairūs tyrimo metodai (pagal Gerring 2007). Atvejų analizės rezultatai taikytini analogiškų atvejų aibei apibūdinti. Daugiakalbystė. Dviejų ar daugiau kalbų vartojimas kasdienėje veikloje. Nenumato tobulo abiejų/visų kalbų išmanymo. Galimas funkcionalus ar kitoks kalbų vartojimo pasiskirstymas (pagal Karaliūnas 2008). Egodokumentai. Terminas taikomas privačiajai, viešinti neskirtai raštijai. Joje asmuo atskleidžia informaciją apie save. Tai autobiografijos, dienoraščiai, laiškai ir kita (pagal Berenis 2013). Fonetinė rašyba. Nenormatyvi rašyba, vartojama rašyti neįgudusių asmenų, garsus užrašančių iš klausos. Joje dažnai stinga ir skyrybos ženklų, žodžių ribų suvokimo (pagal Tamošiūnaitė 2013a). Idiolektas. Individualių profesinių, socialinių, teritorinių, psichofizinių kalbos ypatybių visuma, būdinga kuriam nors individui (KTŽ 81). Istorinė sociolingvistika. Variantinės sociolingvistikos atšaka, istoriškai nutolusiems tekstams taikanti sociolingvistinius tyrimo metodus. Susijusi su kalbos studijomis "iš apačios" (pagal Elspass 2005). Kodų kaita. Perėjimas iš vienos kalbos, kodo į kitą. Komunikacijos metu taikomas, siekiant bendravimo efektyvumo. Paprastai nulemtas pašnekovo ar kalbos objekto pasikeitimo. Gali būti motyvuotas ar neįsisąmonintas (ССТ 2006, 163-164). Kultūra. Kultūra yra sociumui bendrų prasmių, požiūrių ir vertybių ir jų simbolinių išraiškų (poelgių ir artefaktų) sistema (pagal Burke 2009). Polimodalumas. Skirtingų raiškos terpių dermė, praturtinanti verbalinį tekstą papildomomis prasmėmis, pvz., verbalinio ir vizualaus kodo dermė (pagal Machin 2009). Precedentiniai reiškiniai. Sociume gerai žinomi ir dažnai atkartojami (tautoje ar platesniame kontekste) kultūros informacijos vienetai, kuriems būdinga supaprastinta nekintama reikšmė (pagal Krasnych 2003). Precedentiniai gali būti tekstai, situacijo, vaizdai ir kita. Asmens tapatybė. Asmens dalinių tapatybių sąveika. Šiame tyrime laikomasi konstruojamos tapatybės koncepcijos (pagal Goffman 2000). 19 tai paaiškina užuominos tekste: Bet reik baigt cenzūruot lyg galo (VUB RS F1-D1044, 27). 20 Daugiau apie slaptąjį raštą poskyryje 4.1. 21 dienoraštininkas nenumeravo į sąsiuvinius įdėtų laiškų ir spaudinių. Bulionkapseln i 4 jaja 137 [ =Bulionkapseln]; Mysłałem odrazu že to gelbrief z Łotowian 138 [ =der Geldbrief]. VCD tekste įterpti germanizmai kartais išskirti kabutėmis (1); jų kilmė gali būti pažymėta apostrofu (2); jie gali būti nesuderinti kaip skoliniai (3), arba pritapti ir būti suderinti lenkų ar lietuvių sakiniuose (4): Labei "trefflich" 139 ; Po obiedzie wziąłem "bad" 140 [ =das Bad]; Zaraz p. Grellet ma dać mnie lekcyę kulinaryi; jak zrobić z jaj, mąki, masła, soli i cukru coś podobnego do oładków, co tu nazywa się "eierkuchen" 141 [ =der Eierkuchen]. Trzeba isć do Centraltheatr'u 142 [ =Zentraltheater]; Wanderlehrer'ów 143 ; U Wertheim'a kupiłem wieszadło do hosenów, toczydło, swiece… 144 [ =die Hosen]; Globetratere'em [być], globetreterem 145. Zaczęliśmy od socialfradze 146 [ =die Sozialfrage]; W Lesezimmerze 147 [ =das Lesezimmer]; Wczoraj do drugiej bummelowałem z S. i O. 148 Keli germanizmai liko dienoraštininko pastoviame žodyne (Stimmung, Katzenjammer 149 , So ir kt.) ir būdavo įterpiami į kitų kalbos sakinius:
Acta Baltico Slavica, 2020
Psichologija, Jul 7, 2021
Dienoraščio fragmentų analizei. Pirmą kartą mokslinėje publikacijoje plačiau pristatoma Civinskio... more Dienoraščio fragmentų analizei. Pirmą kartą mokslinėje publikacijoje plačiau pristatoma Civinskio egodokumentinio palikimo dalis, susijusi su šių paskaitų metu įgytomis žiniomis ir jų taikymu. Analizuojami dienoraštyje aptikti jausminių būsenų stebėjimo grafikai, kuriuos Civinskis sudarė taikydamas introspekcijos metodą, iš dalies pasirėmęs Wundto emocinių reiškinių aiškinimu ir jį kūrybiškai plėtodamas. Straipsnyje pristatomo tyrimo medžiaga reikšmingai papildo esamą supratimą apie XX a. pradžioje Vakarų Europoje psichologiją studijavusius asmenis iš Lietuvos, jų motyvaciją ir įgytų žinių taikymą. Kaip straipsnio iliustracijos pateikti unikalūs artefaktai-Civinskio Dienoraščio fragmentai.
Acta Baltica Historiae et Philosophiae Scientiarum, 2023
In 1777-1778, astronomer Andrew Strzecki (Polish Andrzej Strzecki, Lithuanian Andrius Streckis, 1... more In 1777-1778, astronomer Andrew Strzecki (Polish Andrzej Strzecki, Lithuanian Andrius Streckis, 1737-1797) from Vilnius went on a scientific journey to Western Europe, visiting Vienna, Paris, London, and some other cities. This article aims to investigate and describe the motives, chronology, itinerary, and outcomes of this journey, and to evaluate the importance of this event for the science history of Vilnius and Europe. The research is based on an analysis of original correspondence, with some of the letters mentioned in print for the first time. The narrative method was applied to create a coherent storyline from the incomplete data found in various manuscripts and other sources. The research sheds light on previously obscure details of Early Modern European scientific communication, among them, the connections between astronomers of Vilnius and Vienna. The article also mentions the circumstances of the events, which were essential in the history of Vilnius University: the election of Marcin Poczobut Odlianicki (Lithuanian Martynas Odlianickis Počobutas, 1726-1810) as a member correspondent of the Paris Academy of Sciences and international recognition of the constellation he introduced, Taurus Poniatovii. The article confirms that the social and scientific ties of astronomers in Vilnius were much broader than what is usually described and included their close personal relationships with some of the first-rated scholars of the era, such as Rugerius Boskovich, Nevil Maskelyne, and Benjamin Franklin.
Psichologija, 2021
The beginning of the 20th century is well known as a time of formation of psychology as an indepe... more The beginning of the 20th century is well known as a time of formation of psychology as an independent scientific discipline. One of the students interested in it was Vytautas Civinskis (1887–1910), who attended Wilhelm Wundt’s Psychology lectures during his agriculture (Landwirtschaft) studies at Leipzig University, in 1904–1906, and led a Diary at that time. This article presents analysis of fragments of Civinskis’ Diary related to psychology. Several artefacts found in it, preliminarily interpreted as the diarist’s introspection data related to emotional phenomena, are being discussed. The analysis verified the initial assumption and helped to understand the essence of the diarist’s research design. It was also deduced that Civinskis proceeded with the introspection at least two years after Wundt’s Psychology lectures, trying to elaborate the method. It was found that some other researchers, e. g. Flügel (1925), Viliūnas, Pacevičius and Stončius (1997) applied similar methods muc...
Multilinguality and contacts of cultures are researched in this thesis based on the analysis of m... more Multilinguality and contacts of cultures are researched in this thesis based on the analysis of manuscript diary, written by student Vytautas Civinskis (1887–1910). Residing and studying in Russia, Lithuania, Germany, he wrote it for about 6 years in Polish, Lithuanian, Russian languages, also inserting lexis in German, French, Latin, English, Latvian, Jidish. It was discovered that two languages most often used by him were the varieties – the sociolect of Polish nobles, living in Lithuania and Lithuanian dialect of Anykščiai and Kupiškis inhabitants in Aukštaitija. The level of cultures was considered based on the theory of the precedent phenomenon. Language switches on the various linguistic levels were not only influenced by the usual language interference, but also created on purpose (which is expressed in the suggested term „language montage“) in order to achieve pragmatic goals (creating effects of irony, emphasis, euphemia or striving for precision), and the precedent phenome...
Acta Baltico-Slavica, 2020
Linguistic Features of the Diary of Witold CywińskiThe diary written by student Witold Cywiński (... more Linguistic Features of the Diary of Witold CywińskiThe diary written by student Witold Cywiński (1887–1910) (or Vytautas Civinskis, as he later signed his work with the Lithuanian version of his name) is a unique multilingual egodocument, now held at the Vilnius University Library and the Wróblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences. Written in Polish, Lithuanian and Russian (with additions in other languages) over the period of six years, it shows the evolution of his linguistic repertoire. Along with the attached letters received by the author and drafts of his own letters, it also reflects his sociolinguistic milieu. Borderland Polish used in the diary represents the sociolect of Polish nobility living on the territory of contemporary Lithuania in the early twentieth century, with cases of local lexis and loanwords from Lithuanian and Russian. The passages written in Lithuanian display features of a local variation of the Aukštaitian (High Lithuanian) dialect, and at ...
Taikomoji kalbotyra, Nov 9, 2021
Uploads
Papers by Veronika Girininkaitė