Lytinis gyvenimas: galvos skausmo trigeris ar malšintojas?

APÞVALGINIS MOKSLINIS STRAIPSNIS Neurologijos seminarai 2021; 25(88): 82–85 DOI: 10.29014/ns.2021.12 Lytinis gyvenimas: galvos skausmo trigeris ar malðintojas? M. Jokubaitis* K. Ryliðkienë** *Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas **Vilniaus universitetas, Neurologijos centras Santrauka. Lytinës veiklos sukeltas galvos skausmas (LVS) yra pirminis galvos skausmas, sukeliamas lytinës veiklos ar atsirandantis jos metu. Literatûroje nurodomas LVS paplitimas siekia apie 1–1,6 %. Nepaisant to, spëjama, kad ligos daþnis gali bûti kur kas didesnis dël pacientø vengimo iðsakyti skundus, susijusius su lytine veikla. LVS pasiþymi dideliu komorbidiðkumu su kitais pirminiais galvos skausmais. Ligos gydymas susideda ið skausmo priepuoliø malðinimo ir priepuoliø prevencijos. Ðiame straipsnyje apþvelgiama LVS epidemiologija, skausmo charakteristikos, diagnostiniai kriterijai, diferencinë diagnostika ir gydymas. Aptariamas pirminio galvos skausmo ir moterø lytinës disfunkcijos komorbidiðkumas bei lytiniø santykiø poveikis pirminiam galvos skausmui. Raktaþodþiai: lytinës veiklos sukeltas galvos skausmas, skausmo charakteristikos, diagnostika, gydymas, moterø lytinë disfunkcija. ÁVADAS Lytinë veikla yra gerai þinoma pirminio lytinës veiklos sukelto galvos skausmo (LVS) prieþastis [1], taèiau ðio skausmo apraðymai medicininëje literatûroje yra negausûs, o medikamentinës skausmo ir jo prevencijos galimybës yra rekomendacinio pobûdþio. Dar maþiau turima duomenø apie migrenos ir átampos tipo galvos skausmo poveiká moterø lytinei funkcijai. Lytinë disfunkcija (angl. sexual dysfunction, LD) – terminas, apibûdinantis lytinës funkcijos sutrikimus, apimanèius lytiná potrauká, susijaudinimà ir pasitenkinimà [2]. Nors lytinës funkcijos sutrikimai prastina gyvenimo kokybæ [3], skundai, susijæ su LD, daþnai neiðsakomi dël kultûrinio visuomenës spaudimo [4]. Negana to, migrena serganèios moterys yra stigmatizuojamos, joms siûlomas moksliniais duomenimis nepagrástas galvos skausmo malðinimas lytiniais santy- Adresas: Mantas Jokubaitis Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas M. K. Èiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius El. paðtas mantas.jokubaitis1@gmail.com kiais [5]. Apie lytinës veiklos sukeltà galvos skausmà ir LD vengia kalbëti ne tik pacientai, bet ir gydytojai [6]. Dël minëtø prieþasèiø yra svarbus aktyvus gydytojo vaidmuo, klausiant apie skausmà lytiniø santykiø metu ir dël daþnos migrenos ar átampos tipo skausmo patiriamus lytinës funkcijos sutrikimus. Ðiame straipsnyje apþvelgiama LVS epidemiologija, skausmo charakteristikos, diagnostiniai kriterijai, diferencinë diagnostika ir gydymas. Aptariamas pirminio galvos skausmo ir moterø LD komorbidiðkumas bei lytiniø santykiø poveikis pirminiam galvos skausmui. LYTINËS VEIKLOS SUKELTAS GALVOS SKAUSMAS Lytinës veiklos sukeltas galvos skausmas (LVS) – tai pirminis galvos skausmas, sukeliamas lytinës veiklos ar atsirandantis jos metu [1]. LVS anksèiau buvo vadintas gerybiniu lytinës veiklos galvos skausmu, gerybiniu kraujagysliniu lytinës veiklos skausmu, lytiniø santykiø sukeltu skausmu, koitaline cefalalgija, orgazmine cefalalgija ir kt. LVS paplitimas populiacijoje siekia apie 1–1,6 % [7]. Nepaisant to, spëjama, kad ligos daþnis gali bûti didesnis dël pacientø patiriamos gëdos ir vengimo pasakoti apie savo lytinæ veiklà [8]. Iðskiriami du skausmo pasireiðkimo pikai – 20–24 m. ir 35–44 metai. Vidutinis pacientø, kuriems © Neurologijos seminarai, 2021. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license, and indicate if changes were made. 82 NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 / eISSN 2424-5917 Lytinis gyvenimas: galvos skausmo trigeris ar malðintojas? Lentelë. Pirminio lytinës veiklos sukelto galvos skausmo kriterijai pagal treèiàjà Tarptautinæ galvos skausmo klasifikacijà (2018 m.) [1] A. Bent du galvos skausmo ir (ar) kaklo skausmo epizodai atitinkantys B–D kriterijus B. Sukeliami ir atsirandantys tik lytinës veiklos metu C. Vienas ar abu kriterijai: 1. Didëjantis intensyvumas didëjant lytiniam sujaudinimui 2. Staigus, sprogstantis intensyvumas prieð pat orgazmà ar jo metu D. Stipraus skausmo trukmë nuo 1 min., iki 24 val. ir (ar) silpno skausmo trukmë – iki 72 val. E. Nëra kitos, geriau skausmà paaiðkinanèios, diagnozës Tikëtina diagnozë, jei patirtas vienas skausmo epizodas. pa si reið kë pir ma sis LVS epi zo das, am þius sie kia 35,2 ± 10,6 metø [8]. Vis dëlto, apraðomi pavieniai klinikiniai atvejai, kai LVS buvo nustatytas paaugliams, kuriø jauniausias – 12 m. amþiaus [9, 10]. LVS daþniau pasireiðkia vyrams nei moterims (V:M santykis 2,9:1) [8]. Ðiam galvos skausmui iðsivystyti átakos turi paveldimumas. Literatûroje minimi atvejai, kai LVS pasireiðkë motinai ir dukteriai [7] bei keturioms seserims [11]. LVS pasiþymi dideliu komorbidiðkumu su kitais pirminiais galvos skausmais: 30–40 % pacientø patiria fizinio krûvio sukeltà galvos skausmà, apie 35 % – átampos tipo galvos skausmà, o apie 30 % – migrenà [8, 12]. LVS patofiziologija yra neþinoma. Remiantis pirmaisiais LVS apraðymais, galvos skausmas siejamas su stipriu kaklo ir apatinio þandikaulio raumenø susitraukimu bei pulso ir kraujospûdþio padidëjimu lytinës veiklos metu [13]. Vis dëlto, vëlesniais tyrimais árodyta, kad hipertenzija nëra LVS rizikos veiksnys [8]. Anot kitø autoriø, LVS gali bûti susijæs su trigeminovaskulinës sistemos aktyvacija ir sutrikusia smegenø kraujotakos autoreguliacija [14]. Donnet ir kt. apraðë sàsajà tarp galvos veniniø anèiø ir kaklo venø stenozës bei LVS [15]. 12 ið 19 LVS pacientø, atlikus galvos ir kaklo venografijà, buvo rasta skersinio anèio ir (ar) jungo venø stenozë. Ðie pokyèiai kontrolinëje grupëje nebuvo aptikti. Skausmo charakteristika. Iðskiriami du LVS potipiai: preorgazminis (~20 %) ir orgazminis (~80 %) [7]. Preorgazminiam LVS potipiui bûdingas bukas, spaudþiantis, daþniausiai abipusis skausmas pakauðyje (kitos lokalizacijos skausmas diagnozës nepaneigia), kurio intensyvumas priklauso nuo lytinio susijaudinimo, o daþnis – nuo pasiekto orgazmo daþnio. Orgazminiam LVS potipiui bûdingas staigus, stiprus, sprogstantis, pulsuojantis visos galvos skausmas prieð pat orgazmà ar jo metu. LVS trukmë tarp pacientø ávairuoja. Vidutinë stipraus skausmo trukmë – 30 minuèiø (intervalas – nuo 1 min. iki 24 val.) [8]. Didþiajai daliai pacientø stipraus skausmo trukmë nevirðija 4 valandø. Jam pasibaigus, daugumai ligoniø iðlieka silpnas galvos skausmas, kurio vidutinë trukmë – 4 valandos (maksimali trukmë – 72 val.). Atnaujinus lytinæ veiklà dar nepasibaigus LVS, ðis linkæs sustiprëti. Dël ðios prieþasties rekomenduojama susilaikyti nuo lytinës veiklos iki galvos skausmas visiðkai iðnyks. Lydintys simptomai yra reti. Pacientai kartu su galvos skausmu gali jausti pykinimà (25 %) ir svaigimà (14 %), reèiau – fotofobijà [7, 8]. Anot Frese ir kt. tyrimo, LVS 94 % atvejø pasireiðkë uþsiimant lytine veikla su pastoviu partneriu, 14 % – su nauju partneriu, 35 % – masturbuojantis [8]. Literatûroje taip pat apraðomi pavieniai pornografijos sukelto LVS atvejai [16]. 40 % pacientø galvos skausmas baigësi nutraukus lytinæ veiklà, o 51 % galvos skausmas palengvëdavo pasitelkiant pasyvesná vaidmená lytinës veiklos metu [8]. Atkreiptinas dëmesys, kad LVS pasireiðkia ne kiekvienos lytinës veiklos metu [7]. Vidutinë laikotarpio tarp skausmo epizodø trukmë siekia 3,2 ± 5,0 mën. [8]. Nepaisant to, skausmo epizodus gali skirti ilgas remisijos laikotarpis, siekiantis net iki 10 metø [17]. Diagnostika remiasi treèiosios Tarptautinës galvos skausmo klasifikacijos (angl. International classification of headache disorders, ICHD III) kriterijais (lentelë). Diferencijuojant LVS nuo kitø bûkliø, derëtø þinoti, kad ðiam galvos skausmui nebûdinga sàmonës sutrikimas, vëmimas, regos, jutimo ar motorikos sutrikimai. Taèiau ketvirtadalis pacientø gali jausti pykinimà [8]. Taip pat literatûroje minimi pavieniai orgazmo metu pasireiðkusios auros apraðymai. Minimiems pacientams iðsivystë kamieninei migrenos aurai bûdingi simptomai: oscilopsija, svaigimas ir dizartrija [18]. LVS epizodui pasireiðkus pirmà kartà, bûtina atmesti antrines galvos skausmo prieþastis: subarachnoidinæ hemoragijà, meningoencefalità, intra- ar ekstrakranijiniø arterijø disekacijà, gráþtamosios cerebrinës vazokonstrikcijos sindromà, smegenø venø trombozæ, struktûrinius kraniocervikalinës jungties pakitimus, intrakranijinæ hipotenzijà, kardialinæ cefalgijà, feochromocitomà, narkotiniø medþiagø vartojimà [1]. Remiantis Europos galvos skausmo federacijos rekomendacijomis, pacientams, patyrusiems LVS, rekomenduojama atlikti smegenø magnetinio rezonanso tyrimà (MRT) su angiografijos ir venografijos reþimais, miego ir slanksteliniø arterijø ultragarsiná ar kompiuterinës tomografijos / MRT angiografijos tyrimà, siekiant atmesti gyvybei pavojingas bûkles [19]. Gydytojo nuoþiûra papildomai gali bûti atliekama juosmens punkcija, eritrocitø nusëdimo greièio, C reaktyviojo baltymo ir D-dimerø koncentracijos kraujyje tyrimai. Gydymas. Nustaèius LVS diagnozæ, ligonio edukacija turi didelæ reikðmæ. Pirmiausia, pacientà reikëtø átikinti, kad LVS yra nepavojingas, praeinantis, o simptomai gali bûti malðinami vaistais, uþimant pasyvesná vaidmená lytinës veiklos metu ar aktà nutraukiant [12]. Priepuoliams gydyti gali bûti skiriami á nosá purðkiami triptanai, kuriø efektyvumas, anot Evers ir kt., siekia apie 50 % [20]. LVS trum pa lai kei pre ven ci jai var to ja mas in do me ta ci nas (25–225 mg per dienà ar 25–100 mg 30–60 min. prieð numatomà lytinæ veiklà), sumatriptanas (30–60 min. prieð numatomà lytinæ veiklà) ar ilgalaikei prevencijai – propranololis (40–240 mg per dienà, 3–6 mënesius) [7, 12, 21]. 83 M. Jokubaitis, K. Ryliðkienë PIRMINIS GALVOS SKAUSMAS IR MOTERØ LYTINË DISFUNKCIJA Dël daugumos pacientø patiriamos gëdos ir vengimo spontaniðkai iðsakyti skundus, susijusius su LD, konsultacijos metu rekomenduojama aktyviai paklausti apie serganèiøjø pirminiu galvos skausmu lytinæ funkcijà. Nepatyrusiam gydytojui gali bûti sunku ir net gëdinga rasti bûdà uþduoti subtilius klausimus apie seksualinæ sveikatà. Todël tam gali pasitarnauti LD vertinantys klausimynai, pavyzdþiui, trumpasis moters lytinës funkcijos klausimynas, kurá sudaro vos 6 klausimai [6]. LYTINIØ SANTYKIØ POVEIKIS PIRMINIAM GALVOS SKAUSMUI Remiantis Abdollahi ir kt. tyrimu, kuriuo siekta iðsiaiðkinti moterø, serganèiø migrena, LD paplitimà Irane, nustatyta, kad LD daþnis siekia 68,4 % [22]. Moterys, kurioms buvo nustatyta LD, statistiðkai reikðmingai daþniau patyrë galvos skausmà, nei lytinës funkcijos sutrikimø neturinèios moterys (atitinkamai 7,9 d/mën. ir 3,5 d/mën.). Kitame tyrime, atliktame Izraelyje, buvo analizuotas migrenos poveikis lytiniam gyvenimui. Nustatyta, kad migrena serganèios pacientës daþniau patiria lytiniø santykiø baimæ, skausmà santykiø metu ir maþesná pasitenkinimà, nei migrena neserganèios moterys [2]. Panaðiø rezultatø gauta Nappi ir kt. tyrime, kad pirminio galvos skausmo (migrenos, su ar be auros bei átampos tipo ar abiejø tipø galvos skausmø) diagnozë stipriai koreliuoja su lytiniø santykiø metu patiriamu didesniu skausmu [23]. Ðià asociacijà galima paaiðkinti centrine skausmo takø sensitizacija sergant migrena. Klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai rodo, kad migrenos metu padidëjæs nociceptiniø triðakio nervo neuronø jaudrumas aktyvuoja nusileidþianèius skausmà perduodanèius takus ir maþina skausmo perdavimà slopinanèiø takø veikimà [24]. Kitas galimas mechanizmas – didelis galvos skausmà patirianèiø pacientø dëmesys savo skausmui ir somatiniams simptomams. Priepuolinis skausmas yra susijæs su skausmo pasikartojimo baime ir veiklø, suvokiamø kaip sukelianèiø skausmà, vengimu [2]. Nappi ir kt. taip pat nustatë, kad pacientës, serganèios lëtiniu átampos tipo galvos skausmu, daþniau patiria LD, o LD ir átampos tipo galvos skausmo komorbidiðkumas koreliuoja su didesniu depresijos daþniu [23]. Analogiðkas iðvadas pateikia Ayd n ir kt. tyrimas: migrena bei átampos tipo galvos skausmas sukelia LD ir pablogina moterø gyvenimo kokybæ [4]. Tyrime rasta, kad tiek migrena, tiek átampos tipo galvos skausmas buvo reikðmingai susijæ su visø lytinës funkcijos srièiø maþesniais áverèiais. Remiantis Schumacher ir kt. tyrimo iðvadomis, migreninio galvos skausmo retinimas ir gretutiniø ligø gydymas turi teigiamà poveiká lytinei funkcijai ir pasitenkinimui [25]. Nors pirminis galvos skausmas yra susijæs su LD, daliai pacientø lytiniai santykiai gali palengvinti galvos skausmà. Literatûroje apraðomi pavieniai klinikiniai atve84 jai, kai orgazmas visiðkai nutraukdavo klasteriná galvos skausmà [5, 26]. Manoma, kad vienas ið galimø skausmo slopinimo mechanizmø – orgazmo sukeliama pagumburio nerviniø tinklø moduliacija. Ðià hipotezæ patvirtina pozitronø emisijos tomografijos (PET) tyrimuose fiksuojama uþpakalinës pagumburio dalies aktyvacija, kuri stebima tiek klasterinio galvos skausmo, tiek orgazmo metu [26, 27]. Taip pat tirtas lytiniø santykiø poveikis migrenai. Anot Hambach ir kt., tik treèdalis tyrime dalyvavusiø respondentø nurodë, kad skausmo metu yra turëjæ pavieniø lytiniø santykiø (nuo 2 iki 10 kartø migrenos ir nuo 1 iki 5 kartø klasterinio galvos skausmo priepuoliø metu). 63,9 % pacientø, kurie uþsiëmë lytine veikla migrenos priepuolio metu, skausmas sumaþëjo [5]. Ið jø 70,9 % patyrë vidutiná skausmo sumaþëjimà ar visiðkà jo iðnykimà. Tik 33,0 % klasterinio galvos skausmo pacientø nurodë, kad lytinë veikla sumaþino galvos skausmà, taèiau ið jø net 90,9 % patyrë vidutiná ar visiðkà skausmo sumaþëjimà. Galvos skausmo pokyèiai nepriklausë nuo lytinës veiklos rûðies, partnerio, pozos ir trukmës nuo galvos skausmo pradþios. Lytinë veikla daþniau sumaþindavo migrenos sukeltà galvos skausmà vyrams nei moterims (atitinkamai 73,3 % ir 58,0 %). Nepaisant minëtø rezultatø, 34 % migrenos ir 50 % klasterinio galvos skausmo pacientø lytinë veikla skausmà sustiprindavo [5]. IÐVADOS • LVS diagnostika, remiantis ICHD III kriterijais, yra nesudëtinga, taèiau, LVS pasireiðkus pirmà kartà, privaloma paneigti pavojingas antrines galvos skausmo prieþastis. LVS gali lydëti pykinimas, taèiau esant vëmimui, regos, jutimo ar motorikos sutrikimams vertëtø apgalvoti alternatyvias prieþastis. Pagrindiniai rekomenduojami tyrimai: galvos smegenø KT ar MRT su angiografija, miego ir slanksteliniø arterijø ultragarsinis tyrimas. • Tiek lytinës veiklos sukelto galvos skausmo, tiek ir pirminio galvos skausmo sukeltos lytinës disfunkcijos diagnostika yra nepakankama, todël gydytojui rekomenduojama aktyviai klausti apie galimus sutrikimus. • Svarbu nepamirðti, kad, pavykus sumaþinti migrenos ar kito pirminio galvos skausmo naðtà, galima tikëtis moterø lytinës funkcijos pagerëjimo. • Didþioji dalis pacientø migrenos ar klasterinio galvos skausmo priepuolio metu dël stipraus skausmo ir lydinèiø reiðkiniø lytiniø santykiø neturi, todël dalies migrena serganèiø ligoniø nurodomas skausmo sumaþëjimas lytiniø santykiø metu yra nepakankamas, kad bûtø galima rekomenduoti toká migrenos priepuolio nutraukimo bûdà. Literatûra 1. Headache Classification Committee of the International Headache Society. The International Classification of Headache Disorders, 3rd edition. Cephalalgia 2018; 38: 1–211. Lytinis gyvenimas: galvos skausmo trigeris ar malðintojas? 2. Ifergane G, Ben-Zion IZ, Plakht Y, et al. Not only headache: higher degree of sexual pain symptoms among migraine sufferers. J Headache Pain 2008; 9: 113–7. https://doi.org/ 10.1007/s10194-008-0028-8 3. Ege E, Ak n B, Yaral Arslan S BN. Prevalence and risk factors of sexual dysfunction among healthy women. TUBAV Bilim 2010; 3: 137–44. 4. Ayd n M, Bitkin A, rk lata L, et al. The effect of migraine and tension-type headaches on female sexual functions: a prospective, cross-sectional, controlled study. Turk J Urol 2018; 44(5): 418–22. https://doi.org/10.5152/tud.2018.45228 5. Hambach A, Evers S, Summ O, et al. The impact of sexual activity on idiopathic headaches: an observational study. Cephalalgia 2013; 33: 384–9. https://doi.org/10.1177/ 0333102413476374 6. Isidori AM, Pozza C, Esposito K, et al. Development and validation of a 6-item version of the female sexual function index (FSFI) as a diagnostic tool for female sexual dysfunction. J Sex Med 2010; 7: 1139–46. https://doi.org/10.1111/j.17436109.2009.01635.x 7. Bahra A. Other primary headaches – thunderclap-, cough-, exertional-, and sex ual head ache. J Neurol 2020; 267: 1554–66. https://doi.org/10.1007/s00415-020-09728-0 8. Frese A, Eikermann A, Frese K, et al. Headache associated with sexual activity: demography, clinical features, and comorbidity. Neurology 2003; 61: 796–800. https://doi.org/ 10.1212/01.WNL.0000083988.98336.A3 9. Evers S, Peikert A, Frese A. Sexual headache in young adoles cence. Head ache 2009; 49: 1234–5. https://doi.org/ 10.1111/j.1526-4610.2009.01498.x 10. Gelfand AA, Goadsby PJ. Primary sex headache in adolescents. Pediatrics 2012; 130: e439–41. 11. Johns DR. Benign sexual headache within a family. Arch Neurol 1986; 43: 1158–60. https://doi.org/10.1001/ archneur.1986.00520110048013 12. Starling AJ. Unusual headache disorders. Contin Lifelong Learn Neurol 2018; 24: 1192–208. https://doi.org/10.1212/ CON.0000000000000636 13. Lance JW. Headaches related to sexual activity. J Neurol Neurosurg Psychiatry 1976; 39: 1226–30. https://doi.org/ 10.1136/jnnp.39.12.1226 14. Anand KS, Dhikav V. Primary headache associated with sexual activity. Singapore Med J 2009; 50: e176–7. 15. Donnet A, Valade D, Houdart E, et al. Primary cough headache, primary exertional headache, and primary headache associated with sexual activity: a clinical and radiological study. Neuroradiology 2013; 55: 297–305. https://doi.org/ 10.1007/s00234-012-1110-0 16. Chen WH, Chen KY, Yin HL. Pornography headache. Clin Neurol Neurosurg 2018; 164: 11–3. https://doi.org/10.1016/ j.clineuro.2017.10.026 17. Østergaard JR, Kraft M. Benign coital headache. Cephalalgia 1992; 12: 353–5. https://doi.org/10.1111/j.1468-2982. 1992.00353.x 18. Angus-Leppan H, Caulfield A. Orgasmic migraine aura: report of two cases. Cephalalgia 2019; 39: 153–6. https://doi.org/10.1177/0333102418771373 19. Mitsikostas DD, Ashina M, Craven A, et al. European Headache Federation consensus on technical investigation for primary headache disorders. J Headache Pain 2015; 17: 1–8. https://doi.org/10.1186/s10194-016-0596-y 20. Frese A, Gantenbein A, Marziniak M, et al. Triptans in orgasmic he a d a c he . C e pha la l gia 2006; 26: 1458–61. https://doi.org/10.1111/j.1468-2982.2006.01224.x 21. Frese A, Rahmann A, Gregor N, et al. Headache associated with sexual activity: prognosis and treatment options. Cephalalgia 2007; 27: 1265–70. https://doi.org/10.1111/ j.1468-2982.2007.01449.x 22. Abdollahi M, Toghae M, Raisi F, et al. The prevalence of female sexual dysfunction among migraine patients. Iran J Neurol 2015; 14: 8–11. 23. Nappi RE, Terreno E, Tassorelli C, et al. Sexual function and distress in women treated for primary headaches in a tertiary university center. J Sex Med 2012; 9: 761–9. https://doi.org/ 10.1111/j.1743-6109.2011.02601.x 24. Welch KMA. Con tem po rary con cepts of mi graine pathogenesis. Neurology 2003; 61: S2–8. 25. Schumacher L, Wing R, Thomas JG, et al. Does sexual functioning improve with migraine improvements and/or weight loss? A post hoc analysis in the women’s health and migraine (WHAM) trial. Obes Sci Pract 2020; 6: 596–604. https://doi.org/10.1002/osp4.443 26. Gotkine M, Steiner I, Biran I. Now dear, I have a headache! Immediate improvement of cluster headaches after sexual activity. J Neurol Neurosurg Psychiatry 2006; 77: 1296. https://doi.org/10.1136/jnnp.2006.092643 27. May A, Bahra A, Büchel C, et al. Hypothalamic activation in clus ter head ache at tacks. Lan cet 1998; 352: 275–8. https://doi.org/10.1016/S0140-6736(98)02470-2 M. Jokubaitis, K. Ryliðkienë HEADACHE ASSOCIATED WITH SEXUAL ACTIVITY Summary Headache associated with sexual activity (HSA) is a type of primary headache disorder that is precipitated by sexual activity. The reported prevalence of HSA is about 1–1.6%. Nonetheless, it is possible that the incidence of the disease may be much higher due to patient’s unwillingness to express sexual activity-related complaints. HSA is linked to a high rate of other primary headache disorders. Treatment of HSA consists of acute pain management and headache recurrence prevention. This article reviews the epidemiology, pain characteristics, diagnostic criteria, differential diagnosis, and treatment of HAS. The impact of sexual activity on acute attacks of primary headache disorders and the comorbidity of primary headache and sexual dysfunction are also discussed. Keywords: primary headache associated with sexual activity, pain characteristics, diagnosis, treatment, sexual dysfunction. Gauta: 2021 04 19 Priimta spaudai: 2021 05 11 85