Kai mama pasiūlė varyt į šitą filmą, peržiūrėjau trailer ir šitas filmas pasirodė žiauriai maroziškas, pagalvojau (nesvaik, užmigsiu tikrai ) bet dabar taip džiaugiuosi kad variau, nes praleist tokį lietuviško kino perliuką būtų buve nuodėmė. Momentais buvo ką apmąstyti, momentais buvo iš ko pasijuokt. Nu žiauriai patiko.
“Gyvenimas yra padielkė”
Okeii, kas keista kad šitas filmas žiauriai žinomas ir aš net nebuvau mačius… funny. Šiaip labai patiko tas pagrindinio veikėjo kalbėjimas/ pasakojimas žiūrovui. Gal kiek kitokios pabaigos tikėjausi, nes taip įdomiai paliekama nuspręst pačiam žmogui pabaiga. Nu all ir all lovinau.
“And though I can hide my cold gaze, and you can shake my hand and feel flesh gripping yours and maybe you can even sense our lifestyles are probably comparable... I simply am not there.”
"I Don't Know About You, Miss Kitty, But I Feel So Much Yummier."
Šitas filmas turbūt ilgiausiai buvo mano watchlist’e kol pagaliau peržiūrėjau. Buvo gana įdomu ir vietomis juokinga. Kartais buvo gal per žiauru, bet šiaip fainai susižiūrėjo.
“ I do worry sometimes I might just be entertaining myself while staving off the inevitable.“
