Films žiūrėts Pietiniam, Šauline (ok, baigiu...), su tėvais, kurie gimė, užaugo ir gyvena Šiauliuose, tėtis net užaugo Pietiniam, su Rimantu Kmita turėjo bendrų draugų, todėl sukosi panašiame rate.
Nusivesdamas tėvus į filmą tikėjausi, kad čia jiems bus nostalgiška kelionė į jų paauglystę, kur jie išgyvens visus prisiminimus, bus labai įsitraukę į filmo istoriją, tapatinsis su veikėjais, mėgausis 90-tųjų muzikos hitais ir galiausiai man vis kartos "koks buvo nuostabus films", tačiau po filmo išgirdau tik "Gladiatorius 2 buvo geresnis".

labai stipru
laisvė Palestinai ir Libanui

Aš nebegaliu rimtai priimti, kai režisieriai naudoja mažuosius žmones įvairiose sapnų scenose, nes mes visi TIKRAI juos sapnuojam kiekvieną naktį.
"ohooo, suaugę žmonės, bet tokio ūgio kaip vaikai?? Kaip keista... ČIA TIKRAI SAPNAS!"
Dar visai absurdiška buvo matyti kažkokį punk stiliaus veikėją, kuris dėvėjo slowdive marškinius ir kalbėjo apie alaus gėrimą "Vėjuose". Atrodė kaip kažkokia Vilniaus alternatyvaus jaunimo parodija.