Kovo 22
data
Vasario – Kovas – Bal | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | ||||
4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 |
2024 |
Kovo 22 yra 81-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 82-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 284 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguotiVardadieniai
redaguotiBenvenutas – Gedgaudas – Gedgaudė – Kotryna – Vydūnas
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1387 – Vilnius gavo Magdeburgo miesto teises.
- 1939 – Lietuvos Vyriausybė nusileido hitlerinės Vokietijos ultimatyviems reikalavimams perduoti Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą naciams.
Gimimo dienos
redaguoti- 1585 m. – Kristupas Radvila Jaunasis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1640 m.).
- 1609 m. – Jonas Kazimieras Vaza, Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas I Kazimieras (1648–1668 m.). Zigmanto Vazos sūnus (m. 1672 m.).
- 1840 m. – Karlas Kapeleris, Vokietijos sanskritologas, etnografas (m. 1925 m.).
- 1868 m. – Vilhelmas Storosta-Vydūnas, lietuvininkų tautybės ir Vokietijos pilietybės filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas (m. 1953 m.).
- 1870 m. – Enzys Jagomastas, Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjas, bibliofilas, spaustuvininkas, leidėjas (m. 1941 m.).
- 1875 m. – Morta Zauniūtė, Mažosios Lietuvos kultūros ir spaudos darbuotoja (m. 1945 m.).
- 1894 m. – Povilas Dundulis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1942 m.).
- 1896 m. – Jonas Andrašūnas, dailininkas, Lietuvos karininkas, pulkininkas (m. 1994 m.).
- 1904 m. – Ignas Vylius, Lietuvos karo lakūnas, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatorius ir dalyvis.
- 1926 m. – Antanas Gaidys, Lietuvos filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
- 1928 m. – Daumantas Maciulevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 1998 m.).
- 1935 m. – Elvyra Bungardienė, Lietuvos choreografė, režisierė, scenografė (m. 2021 m.).
- 1936 m. – Rimantas Karazija, veterinaras, buvęs diplomatas, politikas, Lietuvos žemės ūkio ministras.
- 1941 m. – Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė, Lietuvos tekstilininkė, viena smulkiosios tekstilės pradininkių Lietuvoje.
- 1942 m. – Dalia Ieva Melėnaitė-Ramanauskienė, Lietuvos teatro ir kino aktorė.
- 1946 m. – Nijolė Budrytė, pedagogė, Lietuvos ir Šiaulių miesto visuomenės bei politinė veikėja.
- 1948 m. – Vilius Petras Leišys, gydytojas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m.:
- Linas Kriščiūnas, lietuvių kino dailininkas, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.
- Marius Glinskas, Lietuvos žurnalistas, poetas.
- 1951 m. – Leokadija Savranskaja, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
- 1952 m. – Algirdas Ražauskas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės ūkio, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 2008 m.).
- 1953 m. – Lilija Paradnikienė, pedagogė, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1955 m. – Vytautas Balčytis, Lietuvos fotografas.
- 1957 m.:
- Birutė Kailiuvienė, ūkininkė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Vidmantas Ilčiukas, Lietuvos tapytojas, fotografas.
- 1958 m.:
- Audronė Jakunskienė-Petravičiūtė, istorikė, nuo 1997 m. Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė, visuomenės veikėja, leidinių sudarytoja ir redaktorė.
- Juozas Ciprisevičius, chorvedys ir pedagogas.
- Leta Dromantienė, Lietuvos pedagogė, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1959 m. – Dalia Jonušauskienė-Pociūtė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- 1960 m. – Gintautas Bužinskas, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas, laboralistas ir civilistas, pedagogas, VU docentas, Utenos kolegijos direktorius, politinis veikėjas.
- 1963 m.:
- Dalė Valantinienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- Gintas Mocevičius, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Voitechas Vinskevičius, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1973 m. – Gražina Sviderskytė, televizijos žurnalistė, istorinių bei dokumentinių filmų kūrėja.
- 1975 m. – Ramūnas Bradūnas, žurnalistas, muzikantas, grupės „Juodos rožės“ įkūrėjas ir vokalistas (m. 2004 m.).
- 1983 m. – Marius Rapalis, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje, Šiaulių klube.
- 1984 m. – Arūnas Vasiliauskas, Lietuvos krepšininkas.
- 2006 m. – Emilijus Pamedytis, Lietuvos Skautas.
Mirtys
redaguoti- 1864 m. – Konstantinas Kalinauskas, vienas 1863 metų sukilimo vadovų (g. 1838 m.).
- 1936 m. – Borisas Adomavičius, lietuvių kilmės Rusijos imperijos karinis veikėjas, generolas leitenantas (g. 1870 m.).
- 1968 m. – Vincas Kanauka, Lietuvos gydytojas chirurgas, medicinos daktaras (g. 1893 m.).
- 2001 m. – Stepas Butautas, krepšinio žaidėjas ir treneris. Buvusio Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio Ramūno Butauto tėvas (g. 1925 m.).
- 2004 m. – Emilis Jokūbas Trečiokas, žurnalistas, literatas, kraštotyrininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1938 m.).
- 2020 m. – Vaclovas Bagdonavičius, filosofas, literatūrologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, Vydūno kūrybos tyrinėtojas bei propaguotojas (g. 1941 m.).
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1312 – Reikalaujant Prancūzijos karaliui Pilypui IV Gražiajam popiežius Klemensas V paleido riterių tamplierių ordiną. Ordino nuosavybė visoje Europoje perėjo kitiems ordinams arba buvo konfiskuota valstybės.
- 1733 – Džozefas Pristlis (Josephas Priestly) išrado mineralizuotą vandenį;
- 1979 – Izraelio parlamentas patvirtino taikos sutartį su Egiptu.
Gimimo dienos
redaguoti- 1459 m. – Maksimilijonas I, Šventosios Romos imperijos imperatorius. Vadintas „paskutiniuoju riteriu“ (m. 1519 m.).
- 1786 m. – Joachim Lelewel, lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogas, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius, graviūrų meistras, revoliucionierius (m. 1861 m.).
- 1797 m. – Vilhelmas I, Prūsijos karalius ir nuo 1871 m. Vokietijos imperatorius (m. 1888 m.).
- 1885 m. – Jekabas Medinis, latvių kompozitorius, dirigentas. Latvijos dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas (m. 1971 m.).
- 1886 m. – Augustas Rei, teisininkas, advokatas, Estijos politinis veikėjas (m. 1963 m.).
- 1891 m. – Peras Boš Chimpera, ispanų istorikas, archeologas, etnografas (m. 1974 m.).
- 1913 m. – Sabiha Gökçen, pirmoji Turkijos ir pirmoji pasaulyje karo lakūnė. Viena iš aštuonių Mustafos Kemalio Atatiurko įvaikintų vaikų (m. 2001 m.).
- 1937 m. – Angelo Badalamenti, JAV kompozitorius, garso takelių filmams kūrėjas (m. 2022 m.).
- 1948 m. – Andrew Lloyd Webber, Seras, baronas, vienas žinomiausių šiuolaikinių kompozitorių, labiausiai žinomas muzika miuziklams.
- 1950 m. – Goranas Bregovičius, garsus Balkanų kompozitorius ir muzikantas, gerai žinomas ir likusioje Europoje. Buvusios roko grupės Bijelo Dugme narys, Emiro Kusturicos filmų kompozitorius ir aktorius.
- 1955 m. – Valdis Zatleris, 7-tasis Latvijos prezidentas nuo 2007 m. liepos 8 d.
- 1957 m. – Jacek Kaczmarski, lenkų poetas, prozininkas, dainininkas, dainų tekstų kūrėjas (m. 2004 m.).
- 1962 m. – Katarzyna Figura, lenkų aktorė.
- 1971 m. – Steve Hewitt, anglų būgnininkas.
- 1975 m. – Jiržis Novakas, buvęs profesionalus Čekijos tenisininkas. Jis gymė Zlyne, Čekoslovakijoje. Dabar Jiržis gyvena Monte Karle, Monake. Aukščiausia Novako pasiekta vieta ATP reitinge buvo penktoji. Jiržis profesionalu tapo 1993 metais. Per savo karjerą jis laimėjo 7 vienetų ir 18 dvejetų ATP titulų. Jiržį treniravo čekas Janas Kukalas. Jiržis žaisdamas tenisą užsidirbo 7 618 613 JAV dolerių. 1999 metais, Novakas Vimbldone sugebėjo nugalėti šveicarą Rodžerį Federerį.
- 1976 m. – Sylvester Schlegel, švedų glamroko grupės The Ark būgnininkas.
- 1977 m.:
- John Everett Otto, amerikiečių būgnininkas, geriausiai žinomas, kaip vienas iš grupės Limp Bizkit įkūrėjų ir narių.
- Tom Poti, ledo ritulio žaidėjas žaidžiantis gynėjo pozicijoje NHL Vašingtono „Capitals“ komandoje. 1992-93 m. žaidė St. Peter, o 1993-94 m. Cushing aukštosios mokyklos ledo ritulio komandoje, bei Bostono miesto ledo ritulio lygoje (MBHL), bet vėliau vėl sugrįžo į Cushing aukštosios mokyklos ledo ritulio komandą, kurioje praleido dar du sezonus. Su Bostonu universitetu Hockey East lygoje tapo naudingiausiu žaidėju. 1996 m. NHL naujokų biržoje 3 rate 59 šaukimu Tomą Potį pašaukė Edmontono „Oilers“ komanda. 2001 m. kovo 19 d., po beveik 4 sezonų joje žaidėjas buvo iškeistas Niujorko „Rangers“ komandai. 2002 m. Tomas Potis žaidė JAV vyrų ledo ritulio rinktinėje žiemos olimpinėse žaidynėse, kur laimėjo sidabro medalį. Per 2004-05 m. NHL lokautą žaidėjas niekur nežaidė. 2006 m. vasarą Tomas Potis pasirašė sutartį su Niujorko „Islanders“ komanda. 2007 m. liepos 1 d. pasirašė sutartį su Vašingtono „Capitals“ komanda.[1].
- 1978 m. – Walter Adrián Samuel, futbolininkas, Argentinos rinktinės ir Internazionale klubo gynėjas.
- 1979 m. – Staņislavs Olijars, Latvijos lengvosios atletikos sportininkas, specializuojantis barjerinio bėgimo sprinto rungtyje. 2000 m. ir 2004 m. Olimpinių žaidynių dalyvis.
Mirtys
redaguoti- 1471 m. – Jiržis Podiebradietis, Čekijos karalius (1458–1471 m.) (g. 1420 m.).
- 1758 m. – Jonathan Edwards, amerikiečių ministras[2] (g. 1703 m.).
- 1832 m. – Johanas Volfgangas Gėtė, vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų (g. 1749 m.).
- 1923 m. – Nikolajus Stepanovičius Tagancevas, rusų teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, 1903 m. Rusijos baudžiamojo statuto kūrėjas, valstybės veikėjas (g. 1843 m.).
- 1946 m. – Teodoras Žanis Lacis, latvių teatro aktorius, režisierius (g. 1882 m.).
- 1961 m. – Nikolajus Masalitinovas, rusų ir bulgarų teatro aktorius, režisierius, pedagogas (g. 1880 m.).
- 1980 m. – Rafaelis Pasijas, Suomijos politinis veikėjas, leidėjas (g. 1903 m.).
- 2001 m.:
- Sabiha Gökçen, pirmoji Turkijos ir pirmoji pasaulyje karo lakūnė. Viena iš aštuonių Mustafos Kemalio Atatiurko įvaikintų vaikų (g. 1913 m.).
- William Hanna, vienas Hanna-Barbera animacijos studijos įkūrėjų (g. 1910 m.).
- 2010 m. – James Whyte Black, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (g. 1924 m.).
- 2021 m. – Elginas Beiloras, profesionalus amerikiečių krepšininkas (g. 1934 m.).