Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Balstogės vaivadija lenk. Województwo białostockie , bltr. Беластоцкае ваяводзтва
Vaivadija Lenkijos žemėlapyje, 1930 m.
Valstybė
Antroji Lenkijos Respublika
Administracinis centras
Balstogė
Pavietai
12 (1919)
Gyventojų
1 305 284 (1921) , 1 646 844 (1931)
Plotas
32 450 km² (1921)
Balstogės vaivadija (lenk. Województwo białostockie , bltr. Беластоцкае ваяводзтва ) – 1919 –1939 m. egzistavusi vaivadija II Lenkijos respublikos šiaurinėje dalyje, į kurią įėjo dalis lietuvių etninių žemių. Centras – Balstogė . Vaivadijoje buvo 35 miesto tipo valsčiai ir 128 kaimo tipo valsčiai . 1921 m. vaivadijos plotas buvo 32 450 km², o 1939 m. – 26 036 km². Vaivadija turėjo savo herbą . Vaivadija šiaurėje ribojosi su Lietuva , šiaurės vakaruose su Rytų Prūsija , šiaurės rytuose su Vilniaus vaivadija , rytuose su Naugarduko vaivadija , pietuose su Polesės vaivadija ir Liublino vaivadija ir vakaruose su Varšuvos vaivadija .
Vaivadija 1937 m.
Vaivadija įkurta 1919 m. rugpjūčio 14 d. kaip II Lenkijos Respublikos administracinis vienetas. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį dalis Augustavo , Gardino ir Sokulkos apskričių bei visos Seinų ir Suvalkų apskritys buvo priskirtos Lietuvos Respublikai . Tačiau po bolševikų pralaimėjimo Lenkijos-sovietų kare Lenkijos kariuomenė ir lenkai greitai juos atkovojo. Prasidėjus karui 1939 m., vaivadija panaikinta. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį visą vaivadiją išskyrus Suvalkų apskritį ir dalį Augustavo apskrities perėmė Baltarusijos TSR , kur buvo įkurta baltarusiška Balstogės sritis . 1941 m. birželio mėnesį visą vaivadiją užėmė Trečiasis Reichas , kur buvo įkurta nauja vokiška Balstogės sritis . 1944 m. šias žemes vėl užėmė Baltarusijos TSR ir atkūrė buvusią sritį, bet jau 1945 m. dalis buvusios vaivadijos žemių buvo perduotos Lenkijos Liaudies Respublikai , kur 1946 m. buvo įkurta nauja Balstogės vaivadija . Po karo dalis Augustavo , Sokulkos , Bielsko , Balstogės apskričių žemių bei visos Gardino ir Valkavisko apskritys atiteko Baltarusijos TSR .
Pagal 1921 m. gyventojų surašymo duomenis vaivadijos gyventojų tankumas buvo 40,2 gyv./km² ir gyveno 1.305.284 gyventojai, kurių tautinė ir religinė sudėtis atrodė taip:[ 1]
Katalikai – 68,5%; 894.227
Stačiatikiai – 15,1%; 197.392
Judėjai – 14,9%; 193.963
Protestantai – 1%; 13.075
Sentikiai – 0,36%; 4.690
1931 m. vaivadijos gyventojų tankumas buvo 49 gyv./km² ir gyveno 1 646 844 gyventojai, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:
Lenkai – 1 182 259 (71,79%)
Gudai – 205 590 (12,48%)
Žydai – 194 935 (11,84%)
Rusai – 35 148 (2,13%)
Kiti – 28 912 (1,76%)
Vaivadijos suskirstymas 1938 m.
Po vaivadijos įkūrimo 1919 m. rugpjūčio 14 d. vaivadijoje buvo 12 apskričių. 1921 m. vasario 19 d. prie vaivadijos buvo prijungtos Bialoviežos , Gardino ir Valkavisko apskritys. 1922 m. rugpjūčio 1 d. buvo panaikinta Bialoviežos apskritis , kuri buvo prijungta prie Bielsko apskrities . 1925 m. sausio 1 d. buvo panaikinta Seinų apskritis ir prijungta prie Suvalkų apskrities . 1928 m. Balstogės miestas tapo atskira apskritimi. 1932 m. balandžio 1 d. buvo panaikinta Kolno apskritis , kuri buvo prijungta prie Lomžos ir Ostrolenkos apskričių. 1939 m. balandžio 1 d. Lomžos , Ostrolenkos ir Ostruvo apskritys buvo prijungtos prie Varšuvos vaivadijos .