Dailidė (amatas)
Kitos reikšmės – Dailidė.
Dailidė – viena populiariausių profesijų medienos apdirbimo įmonėse, statybose, buityje, susijusi su medienos mechaniniu apdirbimu, jos gaminių pavertimu statybinėmis konstrukcijomis, jų montavimu statybos objekte, buityje. Kadangi tai gana platų veiklos barą apimanti profesija, tai konkretaus dailidės darbas gali apimti siauresnes sritis (specializacijas): klojinių ir pastolių montavimas, perdangų įrengimas, stogų konstrukcijos įrengimas, langų bei durų įstatymas, baldai, laivai ir kt.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dailidės profesija atsirado kartu su darbo įrankiais, kuriuos žmogus išmoko pasigaminti. Senovės graikai ir kitų civilizacijų atstovai jau buvo kvalifikuoti šio amato meistrai. Jų darbus liudija išlikę puošnios šventovės ir rūmai.
Kvalifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dailidė moka dirbti rankiniais ir elektriniais įrankiais, mechanizuoto medienos apdirbimo staklėmis ir įrengimais, statyti rąstinius, karkasinius ar kitų konstrukcijų medinius namus, įrengti juose perdengimus, montuoti stogo konstrukcijas, langus ir duris, medines grindis ir laiptus. Savo darbe dailidė panaudoja ir kitos rūšies medžiagų atskiras detales, sudarančias galutinio produkto visumą (kartono, plastiko, stiklo, metalo). Dailidė pažįsta ir skiria medienos rūšis, jų biologines bei mechanines savybes, taiko konkrečiai medienos rūšiai tinkamus žymėjimo, matavimo, pjovimo ir apdorojimo būdus. Atlieka grubią ir galutinę medinių paviršių apdailą. Savo darbe vadovaujasi nesudėtingų gaminių brėžiniais, gali parengti jų eskizus. Taip pat žino ir naudojasi visomis saugaus darbo priemonėmis.
Dailidės amatui yra artima staliaus profesija, nes dailidės savo darbo praktikoje plačiai naudoja gatavus stalių gaminius.
Įrankiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Darbe plačiai naudojami universalūs ir siauros paskirties įrankiai:
- rankiniai individualūs (elektriniai ar paprasti tradiciniai): liniuotė, ruletė, kampainis, gulsčiukas, gręžtuvas, pjūklas, šlifuoklis, buitinis peilis, kirvis, plaktukas, atsuktuvas, replės, yla, slankmatis, oblius, kaltas ir kt.;
- stacionarūs įrengimai, staklės, įrengti medienos apdirbimo cechuose, lentpjūvėse ar panašūs mobilūs įrenginiai, kurie gali būti pristatomi į statybos aikštelę medžio ar jo gaminių apdirbimo, paruošimo montavimui ir pan.
Mokymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje dailidės profesiją galima įgyti darbo rinkos ar pagrindinio profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose mokymą pagal dailidės mokymo programą. Be teorijos, didžiąją mokymo turinio dalį (per 70%) sudaro praktinis profesijos mokymas. Asmenims, siekiantiems dailidės kvalifikacijos, privaloma turėti pagrindinį išsilavinimą. Kandidatai, savo praktinėje veikloje neformaliai ar savaiminiu būdu įgiję tokio darbo sugebėjimų, gali būti pripažįstami kvalifikuotais dailidėmis, jeigu išlaiko kvalifikacijos egzaminą. Tokius egzaminus paprastai organizuoja atestuoti profesinio mokymo centrai.
