Kriptonas
Išvaizda
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kriptonas (Kr) | |
---|---|
Periodinė grupė | |
Atomo numeris | 36 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
83,798(2) а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
103 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
1350,8 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Ar] 3d10 4s² 4p6 |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
189 pm |
Jono spindulys |
? pm |
Elektroneigiamumas |
3 (pagal Polingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
? |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
3,75 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
0,00949 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
116 K |
Lydymosi šiluma |
1,638 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
120,85 K |
Garavimo šiluma |
9,029 kJ/mol |
Molinis tūris |
22,35 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
? |
Gardelės periodas |
? Å |
Kriptonas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Kr, eilės numeris 36.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kriptonas ilgą laiką tyrinėjamas tik kartu su argonu, kadangi jo nebuvo galima išskirti, jis buvo tarsi paslėptas (gr. krypton – paslėptasis).
Paskirtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kriptonas naudojamas lazeriuose bei fotoblykstėse. Jų veikimas pagrįstas tuo, kad pro kriptono dujas leidžiant elektros srovę susidaro elektromagnetinių bangų spindulys.