Aerozolis
Aerozolis (gr. αέρος 'oras' + lot. sol(utio) 'tirpalas') – viena iš zolio atmainų, dispersinė sistema, susidedanti iš dujų aplinkoje (paprastai – ore) plūduriuojančių kietų arba skystų dalelių. Aerozoliai, kurių dispersinė fazė susideda iš skysčio lašelių, vadinami rūkais. Kietų dalelių atveju, jei jos neiškrenta nuosėdomis, kalbama apie dūmus (laisvus dispersinius aerozolius) arba dulkes. Dalelių dydis aerozoliuose svyruoja nuo kelių milimetrų iki 10-7 mm.
Aerozoliai susidaro mechaniškai smulkinant ir purškiant kietuosius kūnus arba skysčius: skaldant, trinant, sprogdinant, deginant, pučiant purkštuvu.
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aerozoliai, kaip vieni iš zolių, pagal savo prigimtį skirstomi į natūralius ir dirbtinius. Natūralūs aerozoliai susidaro veikiant gamtinėms jėgoms, pavyzdžiui, išsiveržiant ugnikalniams, vykstant dirvos erozijai vėjo poveikyje, susidarant atmosferiniams reiškiniams. Dėl žmogaus ūkinės veiklos susidaro dirbtiniai aerozoliai, tarp kurių svarbią vietą užima pramoniniai aerozoliai. Pramoninio aerozolio pavyzdžiu gali būti dujų balionėlis. Šiuo metu aerozolių pagalba galima gesinti gaisrus.
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aerozoliams būdingas mažas dujų dispersinės aplinkos klampumas ir didelis dujų molekulių laisvas judėjimo kelias tarp susidūrimų, palyginus su dalelių dydžiu. Todėl nepaisant sąlyginai didelių dalelių dydžių, aerozoliuose vyksta intensyvus Brauno judėjimas. Aerozolių dalelės įgauna krūvius dėl sąveikos su jonais, kurių visada yra dujose. Atsižvelgiant į dujinės terpės išretėjimą, ant aerozolių dalelių nesusidaro dvigubas elektrinis sluoksnis. Dėl tos pačios priežasties, skirtingai nuo koloidinių sistemų, dalelių elektros krūvis gali būti ne tokio paties dydžio ir netgi su skirtingu ženklu. Dėl intensyvaus Brauno judėjimo ir stabilizavimo veiksnių nebuvimo aerozoliai yra nestabilios agregatinės būsenos. Dalelės jungiasi į didelius agregatus, greitai nusėdančius dujinėje terpėje.
Skiriami dvifaziai ir trifaziai aerozoliai. Pirmuosiuose dujų fazę sudaro išstumiančių dujų garai ir vaistinių medžiagų garai - koncentratas. Purškiamų lašų dydis priklauso nuo propelento, išstumiančio aerozolio aktyviąją medžiagą, ir koncentrato santykio: kuo mažiau koncentrato, tuo mažesni lašeliai (5-10 mikronų). Trijų fazių aerozoliai susidaro tuo atveju, jei koncentrato tirpalas nesimaišo su skystuoju propelentu.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Aerozoliai“. Chemijos enciklopedija (rusų k.). XuMuK.ru. Suarchyvuotas originalas 2012-02-09. Nuoroda tikrinta 2011-09-03.
- International Aerosol Research Assembly Archyvuota kopija 2020-01-21 iš Wayback Machine projekto.
- American Association for Aerosol Research