Amjeno katedra
49°53′42″ š. pl. 2°18′08″ r. ilg. / 49.89500°š. pl. 2.30222°r. ilg.
Amjeno Dievo Motinos katedra | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Prancūzija |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | i, ii |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 81 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 1981 (5 sesija) |
Vikiteka: | Amjeno katedra |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Amjeno Dievo Motinos katedra bazilika (pranc. Basilique Cathédrale Notre-Dame d'Amiens) – Romos katalikų katedra, esanti Prancūzijoje, Aukštutinėje Prancūzijoje, Amjeno mieste, Somos pakrantėje. Tai didžiausias sakralinės architektūros paminklas Prancūzijoje ir vienas puikiausių gotikinės architektūros pavyzdžių pasaulyje.
Bazilika lotyniškojo kryžiaus plano, sudaryta iš 3 navų. Ilgis 145 m, plotis 70 m, vidurinės navos aukštis 42,3 m, skliauto plotas 7700 m. Pagrindiniame bažnyčios fasade išsiskiria trys gilūs portalai su skulptūromis, bareljefais ir medalionais, dvi galerijos, didelė rozetė (atkurta XVI a.) ir du skirtingo aukščio bokštai, pristatyti XIV a. pab.–XV a. Centriniame Amjeno katedros portale yra Amjeno Gerojo Dievo (XIII a. gotikos meno šedevras), 12 apaštalų ir 4 pranašų skulptūros. Interjere galima stebėti stulbinantį navos aukštį. Taip pat yra atraminės kolonos, raižytos pertvaros, puošni vargonų choro perdanga (vargonai įrengti XV a.). Ant statinio grindų yra XIX a. restauruotas labirintas.[1]
Bažnyčia pradėta statyti 1220 m., nors toje vietoje jau buvusios kelios iki tol. Statyta pagal architekto Robert de Luzarches planą. Statybos užbaigtos 1266–1288 m. Amjeno katedroje yra, kaip teigiama, Šv. Jono Krikštytojo galva, kurią ketvirtojo kryžiaus žygio metu iš Konstantinopolio pagrobę kryžininkai.
1981 m. Amjeno Dievo Motinos katedra bazilika įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
-
Interjeras
-
Rozetė
-
Skulptūros
-
Labirintas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Amjeno katedra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001