Le Corbusier architektūra – šveicarų kilmės prancūzų architekto Le Korbiuzjė serija suprojektuotų objektų trijuose žemynuose – Argentinoje, Belgijoje, Indijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje, – padariusių didelę įtaką XX a. architektūros ir urbanizmo raidai, 2016 m. paskelbtų UNESCO pasaulinio paveldo objektu.[1][2][3] Šie projektai parodo, kaip modernizmo architektūra buvo pritaikyta visuomenės poreikiams tenkinti, atspindi globalią stilių ir kūrėjų įvairovę.
2016 m. Prancūzijos iniciatyva 17 architekto Le Korbiuzjė objektų UNESCO sprendimu buvo sujungti į vieną tarptautinį UNESCO paveldo objektą. Į sąrašą įtraukti pastatai apima Notre Dame du Haut koplyčią Ronšane, vilą Paryžiaus priemiestyje Villa Savoy ir gyvenamąjį kompleksą Unité d'HabitationMarselyje. Iš viso sąraše yra objektų iš septynių šalių, kurių dauguma atstovauja Europai. Iš kitų pasaulio regionų sąraše yra daktaro Curutchet namas La Platoje (Argentina), administracinių pastatų kompleksas Čandigarche (Indija) ir Nacionalinis Vakarų meno muziejus Tokijuje (Japonija). Šie objektai liudija apie naujo architektūrinio stiliaus atsiradimą, žymintį visišką nukrypimą nuo praeities. Minimi projektai buvo įgyvendinti per pusšimtį metų – laikotarpį, kurį Le Korbiuzjė pavadino „kantrių paieškų“ laiku. Šie projektai taip pat liudija architektūrinės kūrybos internacionalizaciją.
2008 m. sausio mėn. Prancūzija kreipėsi į UNESCO, pateikdama pasiūlymą patvirtinti paveldo paminklą, sudarytą iš 14 pastatų, esančių šalies teritorijoje. Vėliau prie prancūzų paraiškos į UNESCO prisijungė kitos šalys, kurių teritorijose buvo Le Korbiuzjė pastatų. Galutinai projektas buvo pavadintas „Le Korbiuzjė architektūros darbai“, į sąrašą įtraukti pastatai ir statiniai iš Argentinos, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Indijos, Japonijos ir Šveicarijos.[4]
2009 m. UNESCO komisija peržiūrėjo paraišką ir nusprendė atidėti sprendimą dėl jos tvirtinimo iki 2012 m., motyvuodama nepakankamu esminės paraiškos dalies išsamumu. 2011 m. komisijai buvo pateikta nauja paraiška, kurią sudarė 19 pastatų ir statinių kompleksų. Tuomet dauguma šios paraiškos nepalaikė, be kitų argumentų, buvo pareikšta, kad dar neįrodyta, jog Le Korbiuzjė kūryba iš tikrųjų yra nepaprastos, pasaulinės reikšmės.[5] Tik po trečiojo bandymo, 40-ojoje UNESCO sesijoje 2016 m., paraiška su 17 objektų buvo patvirtinta.
Argentina
Belgija
Indija
Japonija
Prancūzija
Šveicarija
Vokietija
Nuoroda
Vikiteka:
