Archangelsko sritis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Archangelsko sritis Архангельская область
Laiko juosta: (UTC+4) ------ vasaros: (UTC)
Valstybė	Rusija
Federalinė apygarda	Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Ekonominis regionas	Šiaurės
Administracinis centras	Archangelskas
Oficialios kalbos	rusų
Vadovas	Ilja Michalčiukas
Gyventojų (2008)	1 271 900 (41)
Plotas	589 900 km² (8)
- vandens %	0,2 %
Tankumas (2008)	2,16 žm./km²
Vikiteka	Archangelsko sritisVikiteka

Archangelsko sritis – sritis šiaurės vakarų Rusijoje, prie Baltosios jūros. Jos sudėtyje yra Nencų autonominė apygarda.

Istorija

Sritis įkurta 1937 m. rugsėjo 23 d.

Geografija

Taiga žiemą

Sritis yra šiaurinėje Rytų Europos lygumos dalyje, iš šiaurės skalaujama Baltosios, Barenco ir Karos jūrų. Šiaurės rytuose iškilęs Timano kalvagūbris ir Paj Chojus, kuriuos skiria Pečioros žemuma su Didžiosios žemės tundra ir Mažosios žemės tundra. Vakaruose iškilęs Vėjų Juostos kalvagūbris. Archangelsko sričiai priklauso Naujosios Žemės, Prano Juozapo Žemės, Vaigačo, Kolgujevo, Solovkų salos Arkties vandenyno jūrose.

Klimatas keičiasi nuo arktinio šiaurėje iki vidutinių platumų pietuose. Vidutinė sausio temperatūra žemyninėje dalyje nuo -12 °C iki -18 °C, liepos temperatūra +8-16 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 300–500 mm. Šiaurėje paplitęs amžinas įšalas.

Svarbiausios upės: Šiaurės Dvina (su Vyčegda, Vaga, Pinega), Pečiora, Mezenė, Onega. Srityje telkšo apie 2500 ežerų (Lačia, Vožė, Kožo ež., Keno ež. ir kt.). Salose būdingos arktinės dykumos ir arktinė tundra, šiaurinėse pakrantėse – samanų, kerpių ir krūmokšnių tundra. Pietuose ji pereina į miškatundrę ir tamsiąją taigą.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą (be Nencų a. a.):

• rusai – 95,21 %
• ukrainiečiai – 2,05 %
• baltarusiai – 0,77 %
• pomorai – 0,49 %
• totoriai – 0,24 %
• ir kt.

Miestai

Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

1. Archangelskas
2. Severodvinskas
3. Kotlasas
4. Novodvinskas
5. Koriažma
6. Mirnas