Branskas

Branskas lenk. Brańsk
Šv. Simono Slupniko cerkvė
Branskas 52°45′00″ š. pl. 22°50′00″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Bielsko apskritis
Gyventojų (2007)	2 674
Plotas	32,43 km²
Tankumas (2007)	82 žm./km²
Pašto kodas	PL 17-120
Vikiteka	Branskas

Bránskas (lenk. Brańsk) – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, 25 km į vakarus nuo Bielsko ir apie 69 km į pietvakarius nuo vaivadijos centro Balstogės. Miestas įsikūręs Bielsko lygumoje šalia Nužeco upės. Mieste įsikūręs Bransko dekanatas. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW681.

Senoji cerkvė

Etimologija

Miesto pavadinimas kildinamas nuo šalia tekančio Bronkos upelio, kuris yra Nužeco upės intakas.

Istorija

Miesto planas 1804 m.

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. 1264 m. birželio 23 d. šiose vietovėse įvyko Bransko mūšis, kurio metu jotvingiai susikovė su kunigaikščio Boleslavo V Droviojo vadovaujamais lenkų kareiviais. 1366 m. šios žemės atiteko Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. 1430 m. gyvenvietė užrašoma kaip Bransko. 1440–1444 m. šios žemės priklausė Boleslavui IV Varšuviečiui. Tuo metu gyvenvietei buvo suteiktos Kulmo teisės, suteiktas Bransko miesto herbas ir įkurta Bransko Marijos Dangun Žengimo parapija, kuri pirmą kartą paminėta 1446 metais. 1493 m. sausio 18 d. karalius Aleksandras Jogailaitis gyvenvietei suteikė Magdeburgo teises ir ji tapo pirmąja Palenkės krašto gyvenviete, kuri tapo miestu. XVI a. miestas sparčiai vystėsi. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Per 1591 m. gaisrą sudegė apie pusę miesto pastatų. 1652 m. mieste siautė ligų epidemija. 1653–1670 m. miesto seniūnu buvo Boguslavas Radvila. Švedų tvano metu miestas buvo labai nusiaubtas.

Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. XIX a. mieste sparčiai didėjo miesto žydų bendruomenė, kuri 1807 m. sudarė 7 %, 1897 m. 58 % miesto gyventojų. XIX a. pastatyta Bransko Trečioji sinagoga. 1820 m. įkurtos Bransko žydų kapinės. 1821 m. pastatyta Bransko Senoji sinagoga. 1826 m. į miestą atsikėlė nemažai dekabristų iš Atskirojo Lietuvos korpuso, kurie atsisakė prisiekti tarnystę Rusijos carui Nikolajui I. XIX a. Branskas buvo Bielsko apskrities miestas.

1832 m. pastatyta Bransko Naujoji sinagoga. 1892 m. pastatyta Bransko Poalejaus Cedeko Senoji sinagoga. 1903 m. pastatyta Bransko Poalejaus Cedeko Naujoji sinagoga. 1909 m. pastatyta Bransko Kravcuvo sinagoga. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1920 m. liepos 30 ir 31 dienomis šalia miesto įvyko vienas iš Lenkijos-sovietų karo mūšių. 1921 m. mieste gyveno 3,725 žmonės, iš kurių 58 % buvo žydai ir 40 % lenkai. 1938 m. gyveno 4,594 žmonės. 1939 m. rugsėjo 10 d. miestą užėmė Trečiojo Reicho kariuomenė, o rugsėjo 24 d. pagal Molotovo-Ribentropo paktą perdavė miestą Tarybų Sąjungai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Bransko rajonui. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. 1944 m. rugpjūčio 1 d. į miestą įžengė Raudonoji armija. Per karą buvo sugriauta apie 35 % miesto pastatų ir nužudyti beveik visi miesto žydai, kurie sudarė apie 65 % miesto gyventojų. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1946 m. mieste gyveno 2,542 žmonės. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Geografija

Pagal 2002 m. duomenis miesto plotas buvo 32,43 km², iš kurių:

• Neužstatyti plotai 66 %;
• Miškai 27 %;
• Pastatai ir vandens telkiniai 7 %.

Miestas sudaro 2,34 % Bielsko apskrities ploto.

Gyventojai

Pagal 2007 m. gruodžio 31 d. duomenis:

Aprašas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Gyventojai	3 822	100	1 944	50,9	1 878	49,1
Plotas	32,43 km²
Gyv. tankumas (gyv./km²)	117,9		59,9		57,9

Tautinė sudėtis

1921 m. gyveno 3 739 žmonės: Žydai – 57,9% (2 165); Lenkai – 40,9% (1 530); Gudai – 0,85% (32); Rusai – 0,32% (12).

1897 m. gyveno 4 087 žmonės: Žydai – 58% (2 373); Lenkai – 36,9% (1 512); Rusai – 4,6% (189); Vokiečiai – 0,14% (6); Gudai – 0,12% (5); Ukrainiečiai – 0,04% (2).

Žymūs žmonės

• Lenartas Kosinskis (?-1545) – Bransko seniūnas;
• Boguslavas Radvila (1620–1669) – LDK didikas, ATR karinis ir politinis veikėjas, Bransko seniūnas;
• Janas Klemensas Branickis (1624–1673) – Didysis karūnos stalininkas, Bransko seniūnas;
• Stefanas Mikalojus Branickis (1640–1709) – Palenkės vaivada, Bransko seniūnas;
• Janas Klemensas Branickis (1689–1771) – Didysis karūnos etmonas, ATR lauko etmonas, Bransko seniūnas.

Paminklai

• Miesto erdvių išdėstymas 1493-XVIII a.;
• 1859–1862 m. pastatyta Marijos Dangun Žengimo bažnyčia;
• 1863 m. pastatyta Marijos Dangun Žengimo bažnyčios varpinė;
• XIX a. pastatyta Šv. Petro koplyčia ul. Binduga/Jana Kilińskiego gatvėje;
• 1852 m. įkurtos katalikų kapinės;
• 1803 m. įkurtos stačiatikių kapinės;
• 1820 m. įkurtos Bransko žydų kapinės.

Nuorodos

• Miesto tinklalapis (lenk.) Archyvuota kopija 2012-02-10 iš Wayback Machine projekto.
• Vaizdinė medžiaga www.youtube.com
• Armijos Krajovos mokyklos tinklalapis (lenk.)
• Miesto žydų istorija (lenk.) Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
• Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašas (lenk.)