Gegužės 25
Išvaizda
Bal – Gegužė – Birž | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
2024 |
Gegužės 25 yra 145-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 146-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 220 dienų.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarptautinė dingusių vaikų diena;
- Tarptautinė Afrikos diena;
- Rankšluosčių diena.
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Alvyda – Almantas – Bedas – Danutė – Evelina – Magdalena – Urbonas
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1908 m. – Akmenės apylinkėse nukrito meteoritas;
- 1920 m. – Lietuvoje įvesta metrinė vienetų sistema, paskelbti matų, saikų ir svarstyklių įstatai;
- 1924 m. – įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas;
- 1924 m. – Lietuva pirmą kartą dalyvavo Olimpinėse žaidynėse: sužaistos pirmosios Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės rungtynės Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kuriose rezultatu 0:9 pralaimėjo šveicarams;
- 1945 m. – įkurta Lietuvos žemės ūkio kooperacijos sąjunga;
- 1991 m. – įvyko pirmasis Žemaičių kultūros draugijos suvažiavimas;
- 1993 m. – įkurtas Kauno mažasis teatras.
- 2014 m. – vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų II turas ir rinkimai į Europos Parlamentą.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1576 m. – Jonas Rėza, evangelikų kunigas, pasireiškęs lietuvių religinėje raštijoje[1][2] (m. 1629 m.).
- 1884 m. – Adomas Šernas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, superintendantas.[3] (m. 1965 m.).
- 1886 m. – Vladas Paulauskas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1960 m.).
- 1892 m. – Mikas Masys, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, literatas (m. 1973 m.).
- 1903 m. – Dzidorius Budrys, ekonomistas, mokslininkas, politinis veikėjas (m. 1971 m.).
- 1905 m. – Šmuelis Bernšteinas, Lietuvos ir Lenkijos smuikininkas, pedagogas (m. 1999 m.).
- 1908 m. – Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorikas medievistas (m. 1971 m.).
- 1911 m. – Justina Jasaitytė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1986 m.).
- 1919 m. – Juozapas Miklovas, Palangos bažnyčios klebonas ir Palangos dekanas[4] (m. 1991 m.).
- 1926 m. – Leonas Barauskas, JAV lietuvių mėgėjų teatro aktorius (m. 1975 m.).
- 1927 m. – Julius Jurgaitis, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1995 m.).
- 1931 m. – Sigutė Valiuvienė, Lietuvos dailininkė grafikė.
- 1936 m. – Antanas Zabielskas, prozininkas (m. 1973 m.).
- 1939 m. – Algirdas Povilas Ažubalis, Lietuvos pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius.
- 1943 m. – Algimantas Butvila, Lietuvos dailininkas keramikas.
- 1948 m.:
- Renutė Ona Andrijauskienė, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- Saulius Balevičius, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1950 m. – Bernardinas Petras Vainius, Lietuvos ir Šakių rajono politinis veikėjas.
- 1951 m. – Danutė Vitauskienė, pedagogė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.
- 1952 m.:
- Audronė Bugelevičienė, teisininkė, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėja, buvusi advokatė, advokatų savivaldos veikėja, Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja.
- Edvardas Žakaris, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1954 m. – Žanas Kristupas Mončys, lietuvių kilmės Prancūzijos aktorius (m. 2024 m.).
- 1955 m. – Ramutė Rachlevičiūtė, Lietuvos menotyrininkė, dėstytoja.
- 1956 m. – Albinas Ežerskis, agronomas, Lietuvos ir Šilalės rajono visuomenės bei politinis veikėjas (m. 2020 m.).
- 1957 m. – Vaclovas Macijauskas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m. – Alvydas Barzdžiukas, Lietuvos architektas.
- 1959 m. – Virgilijus Kačinskas, Lietuvos architektas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras.
- 1960 m. – Petras Kuizinas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1962 m. – Vytautas V. Landsbergis, aktorius, režisierius ir knygų autorius, politiko Vytauto Landsbergio sūnus.
- 1963 m. – Jonas Jarutis, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. – Raimundas Martinėlis, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m.:
- Eimantas Skrabulis, Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas.
- Vytautas Prialgauskas, verslo vadybininkas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1969 m. – Rytis Juozapavičius, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, visuomenės veikėjas, lektorius, viešojo kalbėjimo konsultantas.
- 1981 m. – Rolandas Aliukonis, ledo ritulio žaidėjas, žaidžiantis Samsung Premiere lygoje Elektrėnų „Energijos“ komandoje, taip pat Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinėje.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1448 m. – Ona Danutė, Lietuvos kunigaikštytė, didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio duktė, Mazovijos kunigaikščio Janušo žmona. Vienareikšmiškai patikimų biografinių šaltinių neišliko (g. 1362 m.).
- 1824 m. – Kristijonas Dovydas Vitikas, kunigas, giesmių rengėjas, liaudės dainų rinkėjas[5] (g. 1751 m.).
- 1885 m. – Steponas Jonas Gailevičius, Lietuvos skulptorius, tautodailininkas, liaudies menininkas (g. 1815 m.).
- 1921 m. – Česlovas Chmielevskis, Lietuvos geologas, paleontologas, hidrografas (g. 1867 m.).
- 1939 m. – Vincas Karoblis, Lietuvos teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1866 m.).
- 1942 m. – Stanislovas Jurevičius, pedagogas, chemikas, provizorius (g. 1876 m.).
- 1945 m. – Ladas (Vladas) Natkevičius, diplomatas, teisininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras (g. 1893 m.).
- 1973 m. – Vytautas Valiukevičius, Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, rezistentas (g. 1907 m.).
- 1981 m. – Jonas Kapačiauskas, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technikos mokslų kandidatas (g. 1928 m.).
- 1989 m. – Kazimieras Liaudis, Lietuvos sovietinis veikėjas, KGB generolas majoras (g. 1901 m.).
- 1995 m. – Ona Galdikienė, Lietuvos chemikė, habilituota fizinių mokslų daktarė (g. 1925 m.).
- 1997 m. – Petras Rolofas, lietuvybės puoselėtojas, kraštotyrininkas, Naujausiųjų laikų knygnešys (g. 1930 m.).
- 2001 m. – Vilius Vytautas Bėčius, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1937 m.).
- 2005 m.:
- Algimantas Mackevičius, Lietuvos baleto artistas, choreografas (g. 1935 m.).
- Antanas Mikelis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1934 m.).
- 2009 m. – Vitas Leonavičius, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1945 m.).
- 2018 m. – Gintautas Navickas, Lietuvos ir Jurbarko rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1958 m.).
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 5493 m. pr. m. e. – remiantis Aleksandrijos chronologija, šią dieną buvo sukurtas pasaulis;
- 1810 – Argentina paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos. Gegužės Revoliucijos diena. Buenos Airėse nuverčiamas La Platos vicekaralystės vicekaralius ir duodama pradžia Argentinos išsilaisvinimo judėjimui;
- 1895 – rašytojas Oscar Wilde nuteistas dvejiems metams sunkiųjų darbų už nuodėmingą gyvenimo būdą;
- 1923 – Didžioji Britanija pripažino Transjordaniją (dab. Jordanija);
- 1926 – Šolomas Švarcbardas nužudė Simoną Petliūrą, Ukrainos Liaudies Respublikos vyriausybės tremtyje Paryžiuje, vadovą;
- 1946 – Transjordanija tapo Jordanija, o Abdula Ibn Huseinas (Abdullah Ibn Hussein) pasiskelbė pirmuoju Jordanijos karaliumi;
- 1989 – Michailas Gorbačiovas išrinktas TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininku – valstybės vadovu;
- 2003 – Nestoras Kiršneris tapo Argentinos prezidentu;
- 2006 – popiežius Benediktas XVI pradėjo keturių dienų vizitą Lenkijoje.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1663 m. – Johanas Dyncenhoferis, vokiečių baroko architektas (m. 1726 m.).
- 1803 m. – Ralfas Valdo Emersonas, amerikiečių eseistas, filosofas ir poetas, labiausiai žinomas dėl lyderiavimo XIX amžiaus vidurio transcedentalistų judėjime. Emersono mokymai darė tiesioginę įtaką XIX amžiaus vidurio Naujosios Minties judėjimui.[6] Emersonas buvo laikomas individualizmo čempionu (m. 1882 m.).
- 1889 m. – Igoris Sikorskis, inžinierius ir sraigtasparnio išradėjas[7] (m. 1972 m.).
- 1912 m. – Irma Grebzdė, latvių rašytoja (m. 2000 m.).
- 1931 m. – Gunaras Cilinskis, latvių aktorius, režisierius, scenaristas (m. 1992 m.).
- 1951 m. – François Bayrou, prancūzų politikas, vienas iš kandidatų 2007 m. prezidento rinkimuose.
- 1954 m. – Algirdas Vektorius, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas.
- 1976 m.:
- Cillian Murphy, airių filmų ir teatro aktorius. Jis garsus tarp kritikų dėl savo chameleoniškų pasirodymų įvairiuose vaidmenyse[8][9] ir charakteringų mėlynų akių.[10][11].
- Sandra Nasić, grupės Guano Apes vokalistė.
- 1982 m.:
- Robertas Kolautis, iš Argentinos kilęs Izraelio futbolininkas.
- Roger Guerreiro, brazilų futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir Legia Warsaw klubo saugas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 735 m. – Beda, anglosaksų vienuolis, susijęs su Wearmouth ir Jarrow vienuolynais (Nortumbrija), teologas ir istorikas, maždaug 40-ies veikalų lotynų kalba autorius (g. 672 m.).
- 992 m. – Meška I, lenkų kunigaikštis ir pirmas istorinis Lenkijos valdovas (g. 922 m.).
- 1085 m. – Grigalius VII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1073 m. balandžio 22 d. iki mirties. Tikrasis vardas Hildebrandas Bonizi arba Ildebrando Aldobrandeschi di Soana (g. 1020 m.).
- 1261 m. – Aleksandras IV, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1254 m. gruodžio 12 d. iki mirties (g. 1199 m.).
- 1655 m. – Paulius Einhornas, Pabaltijo vokiečių istorikas, evangelikų liuteronų kunigas, etnografas, aprašęs XVII a. latvių papročius, mitologijos elementus, ūkį, istoriją.
- 1954 m. – Robertas Kapa, vengrų fotografas (g. 1913 m.).
- 1982 m. – Nikolajus Michailovas, komjaunimo, tarybinis ir partinis veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1906 m.).
- 1992 m. – Viktoras Grišinas, tarybinis partinis veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1914 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jonas Rėza. Paminėjimas. Archyvuota kopija 2013-11-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Jonas Rėza. Paminėjimas.
- ↑ [1]Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ Juozapas Miklovas Archyvuota kopija 2013-06-17 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Kristijonas Dovydas Vitikas[neveikianti nuoroda].
- ↑ New Thought at MSN Encarta. Nuoroda tikrinta Nov. 16, 2007. Archyvuota kopija 2009-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [https://web.archive.org/web/20110716083334/http://www.lizdas.lt/aviacija/amerika/konstruktoriai/sikorsky.htm Igoris Sikorskis. Pasaulio aviacijos apžvalga.
- ↑ Riley, Jenelle. „Luck of the Irish“, Back Stage, 18 November 2005. Accessed 9 August 2007.
- ↑ Keogh, Tom. „American creep? Actor plays the part“, The Seattle Times, 14 August 2005. Accessed 24 September 2007.
- ↑ Denby, David. „Taking Sides“, The New Yorker, 19 March 2007. Accessed 18 July 2007.
- ↑ Dudek, Duane. „Actor sets sight on role variety“ Archyvuota kopija 2008-04-17 iš Wayback Machine projekto., Milwaukee Journal Sentinel, 11 September 2005. Accessed 24 September 2007.