Gegužės 6
Išvaizda
Bal – Gegužė – Birž | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
2024 |
Gegužės 6 yra 126-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 127-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 239 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Judita – Minvydas – Eidmantė – Liucijus – Benedikta – Benė – Benis
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1434 – paskelbta didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio privilegija bajorams, sulyginanti katalikų ir stačiatikių teisės LDK;
- 1499 – pasirašytas aktas, patvirtinantis Lietuvos-Lenkijos sąjungą;
- 1543 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto ir karaliaus Ferdinando dukters Elžbietos jungtuvės;
- 1906 – Vilniaus rotušėje suvaidintas pirmasis po spaudos draudimo lietuviškas spektaklis – tragedija „Pilėnų kunigaikštis“;
- 1929 – Kaune įvykdytas pasikėsinimas į premjerą Augustiną Voldemarą;
- 1936 – Kaune, „Metropoliten“ kino teatre, suvaidintas pirmasis lietuviško profesionalaus lėlių teatro spektaklis;
- 2003 – į Šiluvos baziliką po restauravimo sugrąžintas XVII a. Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1761 m. – Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Lietuvos mokslininkas filosofas, publicistas, botanikas, geologas (m. 1847 m.).
- 1802 m. – Stanislovas Batys Gorskis, Lietuvos botanikas, farmakognostas, entomologas (m. 1864 m.).
- 1877 m. – Vladas Mongirdas, rašytojas, gydytojas, savanoris (m. 1960 m.).
- 1886 m. – Jurgis Butkus, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1960 m.).
- 1892 m. – Jokūbas Varaitis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1977 m.).
- 1895 m. – Juozas Kazakevičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, traumatologas, medicinos mokslų daktaras (m. 1992 m.).
- 1896 m. – Leonas Čereška, zoologas, hidrobiologas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1934 m.).
- 1918 m. – Vytautas Aleksandras Jonynas, Lietuvos literatūros kritikas (m. 2004 m.).
- 1922 m. – Jonas Mikelinskas, Lietuvos rašytojas, pedagogas.
- 1923 m. – Eduardas Jurėnas, Lietuvos grafikas (m. 1993 m.).
- 1927 m. – Juozas Šidlauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1928 m. – Antanas Gabužis, Lietuvos gydytojas onkologas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, Jonavos rajono visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
- 1929 m. – Bronius Makštutis, inžinierius energetikas, Lietuvos ir Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (m. 2019 m.).
- 1933 m. – Daumantas Kavoliūnas, Lietuvos kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1997 m.).
- 1935 m. – Gintautas Kazlauskas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1938 m. – Gražina Bigelytė-Bulavienė, Lietuvos televizijos diktorė, redaktorė (m. 2009 m.).
- 1942 m. – Alfredas Milišiūnas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1943 m.:
- Nijolė Meškauskaitė, Lietuvos grafikė (m. 1990 m.).
- Šarūnas Jonas Kudžmauskas, lietuvių fizikas (m. 2006 m.).
- 1952 m.:
- Edmundas Jonyla, ūkininkas, inžinierius – mechanikas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Jurgis Jurkevičius, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Jurgis Kairys, lietuvių lakūnas, aviacijos konstruktorius, akrobatinio skraidymo meistras, Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas, daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas, nugalėtojas, laimėjęs daugiausiai FAI Pasaulio Taurės (Grand Prix) varžybų.
- 1953 m. – Rymantas Juozaitis, Lietuvos energetikas.
- 1955 m.:
- Benjaminas Sakalauskas, Lietuvos ir Zarasų rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Kęstutis Lukšas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1956 m.:
- Arūnas Eimutis, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Kęstutis Mačiulis, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Zita Bezarienė, pedagogė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1959 m. – Petras Šimeliūnas, lietuvių ekonomistas, diplomatas.
- 1962 m.:
- Laimutis Sėdžius, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- Saulius Antanas Juršėnas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Žurnalisto ir politiko Česlovo Juršėno sūnus.
- Sigita Markevičienė-Butaitė-Kriaučiūnienė, Lietuvos lengvaatletė, daugkartinė Europos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionė, parolimpinių žaidynių prizininkė. Nereginti.
- 1964 m. – Valdemaras Kačinskas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Saulius Lukošiūnas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1970 m. – Dalia Deinienė, Lietuvos ir Zarasų rajono kultūros, politinė bei visuomenės veikėja.
- 1977 m. – Jolita Blėdienė, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1979 m. – Aurimas Jurčius, Lietuvos ir Alytaus politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1981 m. – Nerijus Cesiulis, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1985 m. – Marijus Norkus, lietuvių krepšininkas. Pirmasis treneris: Algimantas Giedra.
- 1992 m. – Jonas Valančiūnas, Lietuvos krepšininkas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1889 m. – Hiacintas Vasiliauskas, Romos katalikų pranciškonų vienuolis, paskutinis Smalėnų vienuolyno vyresnysis (g. 1814 m.).
- 1929 m. – Pranas Gudynas, Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas (1929 m., po mirties) (g. 1900 m.).
- 1943 m.:
- Jonas Geštautas, Rusijos imperijos ir Lietuvos karinis veikėjas, atsargos generolas (g. 1866 m.).
- Pranas Kuzma, Lietuvos visuomenės veikėjas, administracinis darbuotojas (g. 1877 m.).
- 1956 m. – Eduardas Jatulis, diplomatas (g. 1895 m.).
- 1965 m. – Liūnė Janušytė, Lietuvos rašytoja, vertėja (g. 1909 m.).
- 1968 m. – Juozas Tonkūnas, Lietuvos švietimo ministras, LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas (g. 1894 m.).
- 1970 m. – Salomėja Čerienė-Mulks-Staniulytė, dainininkė, chorvedė, kompozitorė, visuomenininke (g. 1899 m.).
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1312 – Vjene baigėsi Visuotinis Bažnyčios susirinkimas. Jis Prancūzijos karaliaus Pilypo IV reikalavimu panaikino tamplierių ordiną, jo turtų didžioji dalis atiteko karaliui;
- 1527 – prasidėjo Romos nusiaubimas, žymintis renesanso pabaigą;
- 1682 – Prancūzijos karalius Liudvikas XIV perkelia savo karališkuosius rūmus į Versalį;
- 1840 – Didžiojoje Britanijoje pradėti pardavinėti pirmieji klijų sluoksniu padengti pašto ženklai;
- 1889 – Paryžiuje oficialiai atidarytas Eifelio bokštas;
- 1919 – per Paryžiaus taikos konferenciją iš Vokietijos atimtos visos kolonijos;
- 1937 – vokiečių orlaivio „Hindenburg“ avarija per nusileidimą Niujorke. Per katastrofą žuvo 36 žmonės;
- 1941 – Josifas Stalinas pasiskyrė Liaudies komisarų tarybos pirmininku – Vyriausybės vadovu;
- 1994 – pradėtas eksploatuoti ilgiausias pasaulyje povandeninis geležinkelio tunelis. Eurotunelis po Pa de Kalė sąsiauriu, jungia Prancūziją ir Didžiąją Britaniją;
- 2005 – Audioslave tapo pirmąja JAV roko grupe, surengusia nemokamą lauko koncertą Kuboje;
- 2007 – išrinktas šeštasis penktosios Prancūzijos respublikos prezidentas Nicolas Sarkozy.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1405 m. – Skanderbeg, Kastrioti princas, valdė nuo 1443 m. lapkričio 28 d. iki 1444 m. kovo 2 d., Lezhë sąjungos valdovas, valdė nuo 1444 m. kovo 2 d. iki mirties. Albanijos valdovas, albanų tautos nacionalinis herojus (m. 1468 m.).
- 1501 m. – popiežius Marcelijus II (m. 1555);
- 1574 m. – Inocentas X, italų kanonistas praktikas, Romos katalikų bažnyčios Popiežius (1644–1655) (m. 1655 m.).
- 1758 m. – Maksimiljanas Robespjeras, Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėjas. Jis gynė liaudies interesus ir rėmė valstiečių reikalavimus (m. 1794 m.).
- 1856 m. – Zigmundas Froidas, austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, Psichoanalizės pradininkas (m. 1939 m.).
- 1871 m. – François Auguste Victor Grignard, 1912 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[1] (m. 1935 m.).
- 1879 m.:
- Bedržichas Hroznas, Čekijos archeologas ir istorikas hetitologas, kalbininkas (m. 1952 m.).
- Karlis Brencenas, latvių dailininkas vitražistas, tapytojas (m. 1961 m.).
- 1903 m. – Dmitrijus Olderoggė, vokiečių kilmės sovietinis rusų etnografas, istorikas, lingvistas ir vienas iš sovietinės afrikanistikos kūrėjų, SSRS Mokslų Akademijos narys – korespondentas (1960 m.) (m. 1987 m.).
- 1914 m. – Janis Klydzėjas, latvių rašytojas. Žymiausias Latgalos rašytojas (m. 2000 m.).
- 1915 m. – Džordžas Orsonas Velsas, amerikiečių filmų ir teatro režisierius, aktorius, scenarijų autorius, diktorius ir prodiuseris (m. 1985 m.).
- 1929 m. – Paul Christian Lauterbur, 2003 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 2007 m.).
- 1941 m. – Ivica Osim, buvęs Bosnijos ir Hercegovinos futbolininkas, rungtyniavęs Jugoslavijos rinktinėje (m. 2022 m.).
- 1953 m. – Tonis Bleras, teisininkas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas, 1997–2007 m. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.
- 1969 m. – Vlad Filat, Moldavijos politikas, nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. einantis šalies ministro pirmininko pareigas.
- 1970 m. – Melanija Knaus, slovėnų supermodelis.
- 1971 m. – Christopher Aubrey Shiflett, JAV roko muzikantas, Foo Fighters gitaristas.
- 1973 m. – Dejan Tomašević, vienas garsiausių ir tituluočiausių Serbijos krepšininkų.
- 1976 m. – Denny Landzaat, futbolininkas.
- 1979 m. – Gerd Kanter, Estijos disko metikas. Olimpinis ir pasaulio čempionas.
- 1980 m.:
- Dimitris Diamantidis, Graikijos krepšininkas rungtyniaujantis Atėnų „Panathinaikos“ klube.
- Kate Louise Lawler, anglų realybės šou žvaigždė[3].
- Kelly van der Veer, olandų realybės šou žvaigždė[4].
- Taebin, korėjiečių hiphopo atlikėjas (1TYM).
- 1984 m. – Chuanas Pablas Kariso, Argentinos futbolininkas.
- 1985 m. – Krisas Polas, JAV krepšininkas, žaidžiantis NBA, 2006 m. pasaulio čempionate Japonijoje atstovavęs JAV nacionalinę rinktinę.
- 1987 m.:
- Kevinas Princas Boatengas, Vokietijos-Ganos futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio saugo pozicijoje. Anglijos klubo Portsmouth FC žaidėjas.
- Moon Geun Young, korėjiečių aktorė[5].
- 1990 m.:
- Pėteris Gulaksis, vengrų futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje.
- Masato Kudo, japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (m. 2022 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1961 – Džordžas Klunis (George Clooney), amerikiečių aktorius;
- 1970 – Melania Trump, slovėnų modelis ir finansų magnato Donaldo Trampo žmona.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1540 m. – Juan Luis Vives, ispanų filosofas ir pedagogas, humanistas, teisininkas (g. 1492 m.).
- 1859 m. – Aleksanderis fon Humboltas, vokiečių gamtininkas, keliautojas, geografas. Prūsijos ministro, filosofo Vilhelmo fon Humbolto brolis (g. 1769 m.).
- 1910 m. – Eduardas VII, Didžiosios Britanijos ir Airijos karalius.
- 1949 m. – Morisas Meterlinkas, belgų poetas. Už dramos kūrinius 1911 m. suteikta Nobelio premija. Žinomas bitininkas (g. 1862 m.).
- 1987 m. – William Joseph Casey, CŽV direktorius[6] (g. 1913 m.).
- 1992 m. – Marlene Dietrich, viena garsiausių pasaulio aktorių, dainininkė, tapusi savo laikmečio simboliu (g. 1901 m.).
- 2013 m. – Giulio Andreotti, Italijos žurnalistas ir politikas, tris kartus buvęs šalies ministru pirmininku – 1972–1973, 1976–1979 ir 1989–1992 m. Taip pat jis buvo dirbęs keliose ministerijose, o nuo 1991 m. tapo senatoriumi visam gyvenimui (g. 1919 m.).
- 2021 m.:
- Ichakas Aradas, žydų istorikas, Izraelio karininkas, sovietinis partizanas (g. 1926 m.).
- Kentaro Miura, japonų manga rašytojas, išgarsėjęs savo kūriniu „Berserk“ (g. 1966 m.).[7]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Kate Louise Lawler. Informacija.
- ↑ Kelly van der Veer. Informacija.
- ↑ Moon Geun Young. Informacija.
- ↑ William Joseph Casey. Informacija.
- ↑ Loo, Egan (2021-05-19). „Berserk Manga Creator Kentarou Miura Passes Away at 54“. Anime News Network. Nuoroda tikrinta 2021-05-20.