Jonas Karolis Chodkevičius
| Jonas Karolis Chodkevičius | |
|---|---|
| |
| Chodkevičiai | |
| |
| Grifas su kardu (herbas) | |
| Gimė | 1570 m. Vilnius |
| Mirė | 1621 m. rugsėjo 24 d. (~51 metai) Chotyno tvirtovė, |
| Palaidotas (-a) | Podolės Kamenecas |
| Tėvas | Jonas Chodkevičius |
| Motina | Kristina Zborovska |
| Sutuoktinis (-ė) | 1. Sofija Mieleckaitė, 2. Ona Aloizė Ostrogiškė |
| Vaikai | Iš I santuokos: Jeronimas Krizostomas Chodkevičius, |
 Vikiteka |
Jonas Karolis Chodkevičius |
Jonas Karolis Chodkevičius (balt. Ян Караль Хадкевіч, ukr. Ян Кароль Ходкевич, lenk. Jan Karol Chodkiewicz, rus. Ян Кароль Ходкевич, 1570 (arba – 1571)[1] m. Vilniuje – 1621 m. rugsėjo 24 d. Chotyne, palaidotas Ostroge, Ukraina) – Jono sūnus, žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų, garsus Lietuvos–Lenkijos karo vadas (nuo 1600 m. lauko etmonas, nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas) ir Lietuvos valstybės veikėjas (nuo 1599 m. Žemaičių seniūnas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada).[2]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Būdamas dar vaikas Jonas Karolis Vilniuje 1579 m. sveikino į Polocko karą išvykstantį Steponą Batorą, kuris jam išpranašavo: „Tikrai šis jaunuolis bus didelis karys!“[3] 1583–1586 m. kartu su broliu Aleksandru studijavo Vilniaus akademijoje, iki 1589 m. filosofijos ir teisės studijas tęsė Ingolštato (Bavarija, Vokietija) universitete, o vėliau persikėlė į Paduvą (Italija). Būdamas Žemaičių seniūnu, 1602 m. Kretingoje pastatė pirmąją bažnyčią ir įkurdino vienuolius bernardinus, kuriems 1605–1617 m. pastatė vienuolyną ir mūrinę bažnyčią. 1609 m. šalia Kretingos dvaro pastatė Karolštato (taip vadinosi Kretinga XVII–XVIII a.) miestą, kuriam suteikė Magdeburgo teisę. Skuode 1614 m. pastatė mokyklą, o Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją, kuri jo sumanymu turėjo tapti Žemaičių seniūnijos švietimo ir kultūros židiniu. Šalia kolegijos J. K. Chodkevičiaus fundacija 1621 m. pradėta statyti jėzuitų bažnyčia.
Valstybės tarnyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigęs mokslus, buvo paskirtas didžiojo kunigaikščio rūmų taurininku. Jis atsidėjo karinei literatūrai, mūšių planų bei schemų sudarinėjimui, praktiškam rūmų kariuomenės kariniam mokymui. 1595 m. numalšino kazokų maištą Ukrainoje, sėkmingai žygiavo į Moldaviją. Paskirtas lauko, vėliau – didžiuoju etmonu, 1601–1609 m. vadovavo LDK kariuomenei kovose su Švedija dėl Livonijos žemių.
Labiausiai jį išgarsino 1605 m. Kirchholmo (Salaspilio) mūšyje per maždaug 20 minučių pasiekta triuškinanti pergalė prieš Švedijos karaliaus Karolio IX vadovaujamą kariuomenę bei paskutinis mūšis ties Chotynu (prie Dniestro, Ukraina), kuriame jo vadovaujama jungtinė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sėkmingai atrėmė gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės puolimą.[4]
Nutraukus kovas su švedais, vadovavo Lenkijos-Lietuvos kariuomenės žygiams į Maskvą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Marian Chachaj. O dacie urodzenia i o edukacji hetmana Jana Karola Chodkiewicza
- ↑ Genutė Kirkienė. LDK politicos elito galingieji: Chodkevičiai XV–XVI amžiuje. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008
- ↑ Mykolas Biržiška. Chodkevičiai. – Lietuviškoji enciklopedija. – Kaunas, 1937. – T. 5
Marian Chachaj. O dacie urodzenia i o edukacji hetmana Jana Karola Chodkiewicza - ↑ Antanas Tyla. Chodkevičius Jonas, Katkevičius, Katkus. – Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4. – P. 79–80
- Mykolas Jučas. Chodkevičius, Katkevičius, Katkus, Jonas Jeronimas. – Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1. – P. 327
- Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga (Klaipėda: Druka), 2009. – P. 12–14
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Stanislovas Radvila II |
 1599–1616 |
Po to: vieta buvo laisva |
| Prieš tai: Kristupas Radvila Perkūnas |
 1605 |
Po to: Leonas Sapiega |
| Prieš tai: Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis |
 1616–1621 |
Po to: Leonas Sapiega |
| |||||||||||||||||||||||