Pereiti prie turinio

Mykolas Juozapas Masalskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mykolas Juozapas Masalskis
lenk. Michał Józef Massalski
Masalskiai
Masalskių herbas
Masalskių herbas
Gimė 1697 m.
Trakai
Mirė 1768 m. sausio 20 d. (~71 metai)
Tėvas Jonas Antanas Masalskis
Motina Ona Valavičiūtė
Sutuoktinis (-ė) Pranciška Oginskaitė
Vaikai Kazimieras Adrijonas,
Juozapas Adrijonas,
Jonas Mikalojus,
Ignotas Jokūbas,
Kotryna,
Marijona,
Teresė
Veikla Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didysis etmonas, Vilniaus kaštelionas.
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas
Šv. Stanislovo ordinas
Šv. Stanislovo ordinas
Vikiteka Mykolas Juozapas Masalskis

Mykolas Juozapas Masalskis (lenk. Michał Józef Massalski, 1697 m. Trakuose – 1768 m. sausio 20 d.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas.

Kilęs iš rusų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Masalskių giminės, didžiausią karjerą valstybės tarnyboje padaręs šios giminės atstovas. Tėvas Jonas Antanas Masalskis, motina – Ona Valavičiūtė (lenk. Anna Wołłowicz)[1]. Sesuo – Dominyka Hlebickienė, Minsko kašteliono Aleksandro Hlebickio žmona.

Mokėsi Vilniaus universitete.

1724 m. vedė Prancišką Oginskaitę (lenk. Franciszka Ogińska (m. 1750 m.), Trakų kašteliono, kunigaikščio Mikalojaus Pranciškaus Oginskio (m. 1715), ir Katerinos Kopec dukterį.

Vaikai:

Valstybės tarnyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1717 m. Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputatas. Iš pradžių buvo aktyvus Čartoryskių politikos šalininkas. Padedamas M. F. Čartoriskio 1726 m. tapo Lietuvos didžiuoju raštininku. 1733 m. Seimo maršalka, parėmė Stanislovo Leščinskio kanditatūrą į Abiejų Tautų Respublikos valdovus, kariavo jo pusėje, buvo pasitraukęs į Karaliaučių. Grįžęs į Lietuvą pritarė naujojo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III politikai. 17371742 m. Mstislavlio vaivada, nuo 1741 m. Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka (maršalas), 1742 m. Trakų vaivada, 17421744 m. Trakų kaštelionas, nuo 1744 m. Vilniaus kaštelionas ir Lietuvos lauko etmonas, nuo 1762 m. – Lietuvos didysis etmonas. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės seimuose siūlė daryti karinių reformų, ypač padidinti kariuomenę. Iškėlė projektą, pagal kurį į kariuomenę privalėjo būti imamas kas penkiasdešimtas valstietis. Nors ėjo aukštas valstybines pareigas, tarpuvaldžiu (bekaralmečiu) 1764 m. į Lietuvą įleido Rusijos imperijos kariuomenės dalinius. 1764 m. Seimui panaikinus etmono pareigybę ir vietoj jos įkūrus Karo komisiją, tapo Čartoriskių grupuotės priešininku. 1766 m. Seime nepritarė Karo komisijos įkūrimui.

Jam priskiriamas Seime išplatintas laiškas Gerojo patrioto pastabos būsimiems seimams ir instrukcijos pasiuntiniams (Uwagi dobrego patrioty co do sejmow nastepujących i instrukcji poslom), kuriame išreiškė nepritarimą reformoms.[2]

  1. Kitais duomenimis – Janina Valavičiūtė (Joanna Wołłowicz) žr.: Książęta Massalscy Archyvuota kopija 2013-09-29 iš Wayback Machine projekto.
  2. Eligijus RailaMykolas Juozapas Masalskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 372 psl.
Politinis postas
Prieš tai:
Kazimieras Chlusevičius
Mstislavlio vaivada

17371742
Po to:
Jurgis Felicijonas Sapiega
Prieš tai:
Aleksandras Pociejus
Trakų kaštelionas

17421744
Po to:
Tadas Oginskis
Prieš tai:
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
Vilniaus kaštelionas

17441768
Po to:
Ignotas Oginskis
Prieš tai:
Jurgis Martynas Ožarovskis
ATR seimo maršalka

1733
Po to:
Pranciškus Radzevskis