Pereiti prie turinio

Latviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Latviai (reikšmės).
Latviai
Gyventojų skaičius 1 530 000
Populiacija šalyse Latvija:
   1 229 067 (2014)[1]

Jungtinė Karalystė:
   102 000 (2014)[2][3]
JAV:
   96 070–102 000 (2009)[4]
Kanada:
   30 725 (2016)[5]
Vokietija:
   27 752 (2014)[6]
Brazilija:
   25 000 (2002)[7][8][9]
Airija:
   20 593 (2011)[10]
Australija:
   20 509 (2016)[11]
Rusija:
   20 068(2010)[12]
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija:
   20 000 (2004)[13]
Norvegija:
   8 077 (2013)[14]
Ukrainos vėliava Ukraina:
  5 079 (2001)[15]
Švedija:
   4 116 (2009)[16]
Danijos vėliava Danija:
  3 799 (2012)[17]
Ispanijos vėliava Ispanija:
  3 711 (2011)[18]
Italijos vėliava Italija:
   2 689 (2014)[19]
Suomijos vėliava Suomija:
  2 624 (2018)[20]
Prancūzija:
   2 602 (2016)[21][22]
Lietuvos vėliava Lietuva:
   2 300 (2012)[23]
Estijos vėliava Estija:
  2 478 (2018)[24]
Baltarusijos vėliava Baltarusija:
  1 549 (2009)
Nyderlandų vėliava Nyderlandai:
   1 400 (2002)[25]
Kazachstano vėliava Kazachstanas:
   1 123 (2009)[26]
Venesuela:
   300 [27]
Gruzija:
   200
Argentina:
   200
Čilė:
   100

Kalba (-os) latvių
Religijos liuteronybė, katalikybė
Giminingos etninės grupės lietuviai, substratiškai – lyviai

Latviai (latv. latvieši) – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba. Latviai save vadina dviem vardais: kasdieniniu priesaginiu latvieši ir poetiniu latvji, kuris, kaip spėjama, galėjo kilti iš upės pavadinimo Latve ar Latva, neva tekėjusia per dabartinę Rytų Latviją.

Etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Latvių pavadinimas siejamas su latv. lata ‘žemės rėžis; laukas, dirva’, late ‘dirvos, arimo, lauko dalis’. Vardas latuvā ‘latviai’, *latā ‘latviai’ etimologiškai reiškęs ‘žemės žmonės’.[28]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltų gentys XII amžiuje
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Stilius, esamasis laikas, neutralumas
Jei galite, sutvarkykite.

1207 m. galutinai palaužtas lyvių pasipriešinimas, nes jie gyveno šalia Baltijos jūros apie Rygos įlanką ir prie svarbaus tuomet prekybos kelio Dauguvos upės, turėjo pirmieji atremti Kalavijuočių ordino atakas. 1208 m. pakrikštytos sėlių gentys. 1214 m. pavergti latgaliai. 1267 m. nukariauti kuršiai. 1290 m. galutinai pavergta Žiemgala, apie 10 000 žiemgalių pasitraukė į tuometinę Lietuvos valstybę.

Šioje teritorijoje dėl Kalavijuočių (nuo 1237 m. – Livonijos kryžiuočių) ordino pradėtos įvairių genčių priespaudos ir perkėlimo į kitas teritorijas lyviai, sėliai, žiemgaliai, kuršiai ilgainiui perėmė latgalių kalba šnekėjusios genties kalbą. Latgaliai buvo didžiausia ir mažiausiai per karus nukentėjusi gentis, nes jie mažiausiai priešinosi. Manoma, kad XIV a. latgaliai kėlėsi ar buvo keliami į ištuštėjusias nuo karų kitų genčių teritorijas ir taip davė pradžią latvių tautybės ir latvių kalbos susidarymui.

Latviai ir lietuviai yra vieninteliai išlikę baltų ir baltų kalbų atstovai. Latviai turi daug ko bendra tiek su lietuviais, tiek su estais. Su lietuviais latvius sieja bendra etninė ir kalbinė kilmė, nuo 1561 m. bendra istorija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikoje, vėliau – Rusijos imperijoje, o XX a. – Sovietų Sąjungoje. Su estais latvius jungia Livonijos laikotarpis bei Vidžemės ir Pietų Estijos bendra istorija po Livonijos subyrėjimo, taip pat liuteronų tikyba, vyraujanti didesnėje Latvijos teritorijoje (išskyrus Latgalą). Latvių kalboje daug skolinių iš lyvių ar kitų finougrų kalbų, gautų per artimus kontaktus, kurie truko kelis tūkstantmečius.

Latviai yra laikomi santūriais šiauriečiais. Tokius juos suformavo istorinė, kultūrinė ir religinė įtaka, perimta iš vokiečių ir skandinavų (švedų), didžiulę įtaką latviams padariusi Latvijos teritorijoje gyvenusi finų tauta lyviai, o Rytų Latvija (Latgala) patyrė stiprią lietuvių, lenkų ir rusų kultūrinę bei kalbinę įtaką. Dauguma latvių yra liuteronų tikėjimo, nedidelė dalis yra pravoslavai, o Latgalos gyventojų dauguma yra katalikai.

Emigracijoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak statistikos, 2011 m. sausio 1 d. Latvijoje latvių gyveno 1 284 194, arba 62,1 % visų Latvijos gyventojų. Nemažai latvių gyvena emigracijoje. Tai antrojo pasaulinio karo bei Sovietų okupacijos pabėgėlių palikuonys, taip pat sovietiniai tremtiniai. Daugiausia latvių už šalies ribų gyvena:

Kitose šalyse latvių gyvena mažiau, bet nuo 2004 m. gegužės 1 d. Latvijai tapus ES nare, dalis latvių nuolat išvyksta į ES šalis ir ten papildo jau iš seniau gyvenančius tautiečius, tad pateiktoji statistika dėl padidėjusio gyventojų mobilumo nėra tiksli.

Lietuvoje gyvena apie 3000 latvių; dauguma jų susitelkę Lietuvos šiaurės vakaruose nuo Šventosios iki Biržų, taip pat didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Latviai (išeiviai iš Kuršo) buvo apgyvenę Kuršių neriją.

Mažą latvių procentą pokario Latvijoje lėmė didelė emigracija II pasaulinio karo pabaigoje ir kolonijinė bei asimiliacinė Sovietų Sąjungos politika, latvių trėmimai į tolimus Sovietų Sąjungos regionus. Daugiau žr. Latvijos istorija.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „ISG08. Latviešu skaits Latvijā un Rīgā gada sākumā“. Data.csb.gov.lv. Nuoroda tikrinta 2017-08-02.[neveikianti nuoroda]
  2. ↑ Population by country of birth and nationality, Annual Population Survey, Office of National Statistics, 2014] Archyvuota kopija 2010-08-28 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ BNS. „TVNET :: Ārvalstīs - Lielbritānijā pašlaik dzīvo 39 tūkstoši viesstrādnieku no Latvijas“. Tvnet.lv. Suarchyvuotas originalas 2018-02-07. Nuoroda tikrinta 2011-12-03.
  4. ↑ „Detailed Tables - American FactFinder“. Factfinder.census.gov. Suarchyvuotas originalas 2011-11-09. Nuoroda tikrinta 2011-12-03.
  5. ↑ Government of Canada, Statistics Canada (2017-10-25). „Ethnic Origin (279), Single and Multiple Ethnic Origin Responses (3), Generation Status (4), Age (12) and Sex (3) for the Population in Private Households of Canada, Provinces and Territories, Census Metropolitan Areas and Census Agglomerations, 2016 Census - 25% Sample Data“. www12.statcan.gc.ca. Nuoroda tikrinta 2021-06-25.
  6. ↑ „Federal Statistical Office - Foreign population by average-age and average duration of residence“. Destatis.de. 2008-10-20. Suarchyvuotas originalas 2012-02-22. Nuoroda tikrinta 2012-01-23.
  7. ↑ „Um atalho para a Europa“. Epoca. Editora Globo S.A. 24 June 2002. Suarchyvuotas originalas 21 August 2012.
  8. ↑ „Brazilian Embassy in Stockholm“. Brazilianembassy.se. Suarchyvuotas originalas 4 January 2007. Nuoroda tikrinta 2 August 2017.
  9. ↑ „A Millenarian Migration: Varpa“. Lituanus.org. Suarchyvuotas originalas 2019-08-06. Nuoroda tikrinta 2 August 2017.
  10. ↑ „CSO Emigration“ (PDF). Census Office Ireland. Nuoroda tikrinta January 29, 2013.
  11. ↑ ABS. „ABS Statistics“. Stat.data.abs.gov.au. Suarchyvuotas originalas 2018-04-19. Nuoroda tikrinta 2 August 2017.
  12. ↑ Russians#cite_note-gks-1; [1] Archyvuota kopija 2017-01-16 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ [2] Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
  14. ↑ „12 prosent av befolkningen er innvandrere“. Ssb.no. Nuoroda tikrinta 2 August 2017.
  15. ↑ „State statistics committee of Ukraine - National composition of population, 2001 census“. 2001.ukrcensus.gov.ua (ukrainiečių). p. 3. Nuoroda tikrinta 2017-08-02.
  16. ↑ „Tabeller över Sveriges befolkning 2009“ (PDF). Scb.se. Nuoroda tikrinta 2017-08-02.
  17. ↑ „StatBank Denmark“. Statbank.dk. Nuoroda tikrinta 2 August 2017.
  18. ↑ „Población extranjera por sexo, edad (grupos quinquenales) y país de nacionalidad“. Ine.es. Nuoroda tikrinta 2 August 2017.
  19. ↑ „Statistiche demografiche ISTAT“. Demo.istat.it. Suarchyvuotas originalas 2019-10-26. Nuoroda tikrinta 2015-06-28.
  20. ↑ „Language by sex, by region and municipality in 1990 to 2017“. Pxweb2.stat.fi. Nuoroda tikrinta 2011-12-03.[neveikianti nuoroda][neveikianti nuoroda]
  21. ↑ https://www.diplomatie.gouv.fr/fr/dossiers-pays/lettonie/presentation-de-la-lettonie/
  22. ↑ [3] Archyvuota kopija 2011-12-21 iš Wayback Machine projekto.
  23. ↑ „Gyventojų skaičius metų pradžioje. Požymiai: tautybė - Rodiklių duomenų bazėje“. Db1.stat.gov.lt. Suarchyvuotas originalas 2012-09-06. Nuoroda tikrinta 2011-12-03.
  24. ↑ „Population by ethnic nationality“. Statistics Estonia. Suarchyvuotas originalas 2018-01-04. Nuoroda tikrinta 30 March 2016.
  25. ↑ „Demografie van de allochtonen in Nederland“ (PDF). Cbs.nl. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-10-09. Nuoroda tikrinta 2017-08-02.
  26. ↑ Ethnic composition, religion and language skills in the Republic of Kazakhstan Archyvuota kopija 2011-07-23 iš Wayback Machine projekto.
  27. ↑ Latvijas Republikas un Venecuēlas Bolivāra Republikas attiecības Archyvuota kopija 2014-07-14 iš Wayback Machine projekto.
  28. ↑ Simas Karaliūnas. Baltų etnonimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ž • A • R
Europos tautos
Romanai
Germanai ir keltai

Airiai  · Anglai  · Austrai  · Bretonai  · Danai  · Fareriečiai  · Flamandai  · Fryzai  · Islandai  · Kornai · Liuksemburgiečiai  · Meniečiai  · Norvegai  · Olandai  · Škotai · Švedai  · Valai  · Vokiečiai
Slavai
Kiti indoeuropiečiai
Ne indoeuropiečiai
Svarbiausios diasporos
Paryškintos tautos, sudarančios daugumą bent vienoje Europos valstybėje


Vikižodynas
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Latviai&oldid=7352214"