Mogiliavo arkivyskupija
Mogiliavo arkivyskupija – Katalikų bažnyčios administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs 1783–1926 m.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mogiliavo arkivyskupija įsteigta po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 m. iš prie Rusijos imperijos prijungtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdų – Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijų bei dalies Minsko ir Polocko vaivadijų bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos buvusių bendrų valdų Latgaloje. Priklausė apie 100 000 katalikų ir apie 800 000 unitų. Šiose srityse imperatorė Jekaterina II be Apaštalų Sosto sutikimo 1773 m. įsteigė atskirą Baltarusijos katalikų vyskupiją su centru Mogiliove. Jos valdytoju paskirtas vyskupas S. J. Bohušas–Sestšencevičius. 1782 m. ji vyskupijai suteikė arkivyskupijos titulą. Po ilgų derybų 1783 m. balandžio 15 d. popiežius Pijus VI pripažino Mogiliavo arkivyskupiją ir per nuncijų A. Archetį sutvarkė jos įsteigimą pagal bažnytinį kanoną: S. J. Bohušui–Sestšencevičiui buvo suteiktos arkivyskupo metropolito teisės, karmelitų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia Mogiliave paversta katedra, vienuolyne atidaryta kunigų seminarija, sudaryta Mogiliavo arkivyskupijos kapitula ir konsistorija.
Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublika padalijimo 1795 m. popiežiaus legatas L. Lita pertvarkė Rusijos imperijos katalikų bažnyčią. 1798 m. Mogiliavo arkivyskupija tapo metropoline arkivyskupija: prie jos buvo prijungtos Kameneco, Lucko–Žitomyro, Vilniaus ir Žemaičių vyskupijos. Mogiliavo arkivyskupijai subordinuota 1850 m. įsteigta Tiraspolio vyskupija (Saratovas), kuriai priklausė Astrachanė ir Sibiras. Plotu ir tikinčiųjų skaičiumi Mogiliavo arkivyskupija buvo didžiausia pasaulyje.
1798 m. Mogiliavo arkivyskupijos arkivyskupas metropolitas tapo kardinolu. Caro valdžios potvarkiu Mogiliavo arkivyskupijos valdytojo būstinė buvo perkelta į Sankt Peterburgą. XIX a., ypač valdant carui Nikolajui I ir Aleksandrui II, siekusiems sunaikinti Rusijoje katalikų bažnyčią, arkivyskupo postas dažnai būdavo tuščias. Padėtis kiek pagerėjo 1905 m. balandžio 17 d. ir spalio 17 d. paskelbus tolerancijos įstatymus.
Tarybinė valdžia suardė Mogiliavo arkivyskupijos bažnytinę organizaciją. Arkivyskupas metropolitas E. von Ropas buvo suimtas ir ištremtas, Mogiliavo arkivyskupijos valdytojas Janas Cieplakas (1919–1923 m.) suimtas, paskui ištremtas iš TSRS. 1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, jos 5 vyskupijos buvo atskirtos nuo Mogiliavo arkivyskupijos jurisdikcijos. Popiežius Pijus XI 1926 m. buvusią Mogiliavo arkivyskupiją padalijo į 6 apaštalines administratūras ir Sibiro apaštalinį vikariatą, įsteigtą dar 1923 m., bet TSRS vyriausybė neleido katalikų dvasininkijai jų administruoti.[1] 1991 m. popiežius Jonas Paulius II Mogiliavo arkivyskupiją sujungė su Minsko vyskupija ir pavadino Minsko-Mogiliavo arkivyskupija
Vyskupai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mogiliavo arkivyskupijos vyskupai ir valdytojai
| Vardas, pavardė | Titulas | Valdymo metai |
| Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius | arkivyskupas | 1783–1826 |
| Valerijus Henrikas Jasienčykas –Kamionko | vyskupas | 1826–1828 |
| Kasparas Kazimieras Kolumna–Cieciševskis | arkivyskupas | 1828–1831 |
| Jonas Feliksas Šezytas | prelatas | 1829–1833 |
| Valerijus Henrikas Jasienčykas–Kamionko | vyskupas | 1833–1839 |
| Ignacas Ludvikas Pavlovskis | arkivyskupas | 1839–1842 |
| Martynas Laskis | prelatas | 1842–1848 |
| Kazimieras Dmochovskis | arkivyskupas | 1848–1851 |
| Ignacas Holovinskis | arkivyskupas | 1851–1855 |
| Antonas Fialkovskis | infulatas | 1855–1856 |
| Vaclovas Žilinskis | arkivyskupas | 1856–1863 |
| Josefas Stanievskis | vyskupas | 1863–1871 |
| Jurgis Ivaškevičius | vyskupas | 1871–1872 |
| Antonas Fialkovskis | arkivyskupas | 1872–1883 |
| Apolinaras Dovgialo | prelatas | 1882 |
| Aleksandras Gintautas-Dzievalstovkis | arkivyskupas | 1883–1889 |
| Apolinaras Dovgialo | prelatas | 1889–1892 |
| Simonas Martynas Kozlovskis | arkivyskupas | 1892–1899 |
| Karolis Niedzialkovskis | vyskupas | 1899–1901 |
| Bolestavas Hieronymas Klopotovskis | arkivyskupas | 1901–1903 |
| Steponas Denisievičius | prelatas | 1903–1904 |
| Jurgis Juozapas Šembekas | arkivyskupas | 1904–1905 |
| Steponas Denisievičius | prelatas | 1905–1908 |
| Apolinaras Vnukovskis | arkivyskupas | 1908–1909 |
| Steponas Denisievičius | vyskupas | 1909–1910 |
| Vincentas Klučynskis | arkivyskupas | 1910–1914 |
| Janas Cieplakas | vyskupas | 1914–1917 |
| Eduardas fon Ropas | arkivyskupas | 1917–1919 |
| Janas Cieplakas | vyskupas | 1919–1923 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mogiliavo arkivyskupija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 305 psl.