Rasa
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Rasa (reikšmės).
 |
 |
 |
Rasa – smulkūs vandens lašeliai, ryte arba vakare atsirandantys ant lauke esančių objektų. Kai objektų paviršiai vėsdami į aplinką išskiria šilumą, aplinkoje drėgmės kondensacija vyksta greičiau nei garavimas, dėl to susidaro lašeliai. Kai aplinkos temperatūra yra pakankamai žema, tokiu pačiu principu iš karto susiformuoja smulkūs ledukai – šerkšnas.
Kadangi procesas susijęs su paviršių temperatūromis, vasaros pabaigoje rasa lengviausiai susidaro ant paviršių, kurie nėra šildomi žemėje sulaikytos šilumos, tokių kaip žolė, lapai, turėklai, automobilių stogai, tiltai.
Kultūriniu aspektu rasa dažnai siejama su tyrumu ir gaivumu.
Rasos nereikėtų painioti su gutacija, kurios dėka augalai lapų galuose išskiria perteklinį vandenį.
Susidarymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ore išsilaikančių vandens garų kiekis priklauso nuo temperatūros. Temperatūra, prie kurios oras yra prisotintas vandens garų, vadinama rasos tašku. Kai objekto paviršiaus temperatūra mažėdama priartėja prie rasos taško temperatūros, ore esantys vandens garai susikondensuoja į smulkius lašus tiesiai ant paviršiaus (palyginimui, rūko, debesų garai susikondensuoja ore, nors termodinaminiu požiūru procesai beveik analogiški).
Rasa linkusi susidaryti ant objektų, kurie yra blogi šilumos laidininkai arba izoliuoti nuo žemės, taip pat nemetaliniais paviršiais. Palankesnės oro sąlygos – giedras dangus ir mažas vandens garų kiekis aukščiau atmosferoje. Naktys su rasa paprastai būna nevėjuotos, kadangi vėjas naktį perneša šiltą orą prie šaltų paviršių, tačiau tai priklauso ir nuo to, koks yra pagrindinis aplinkos vandens garų šaltinis – atmosfera ar drėgnas dirvožemis.
Tas pats procesas vyksta ir aprasojant akiniams šiltoje, drėgnoje patalpoje.
Kiti faktai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rasa matuojama drosometru.
Regionuose su labai sausais sezonais, kai kurie organizmai ir augalai, pvz., kerpės ir pušų jauni medeliai, naudoja rasos vandenį. Rasa taip pat sudaro geras sąlygas patogeniškų organizmų dauginimuisi, pvz., Phytophtoria infestans grybams, užkrečiantiems bulvinius augalus.
Lietuvių mitologijoje Rasa – vasaros žalumynų ir gėlių deivė.
Graikų mitologijoje Ersa yra rasos deivė.
