Vėluva
Vėluva rus. Знаменск vok. Wehlau | |
---|---|
Vėluvos geležinkelio stotis | |
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Rajonas | Gvardeisko rajonas |
Įkūrimo data | 1258 |
Gyventojų | 4 036 |
Plotas | 1,48 km² |
Tankumas | 2 727 žm./km² |
Altitudė | 17 m |
Pašto kodas | 238200 |
Tel. kodas | (+7) 40159 |
Vikiteka | Vėluva |
Vėluva (liet. Vėluva, vok. Wehlau, 1945–1946 m. rus. Велау, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Znamenskas, rus. Знаменск) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Gvardeisko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Znamensko kaimo gyvenvietės kaimas Alnos ir Priegliaus santakoje.[1][2] Veikia Vėluvos geležinkelio stotis, popieriaus fabrikas „Velau papir“ („Велау папир“), margarino kombinatas „Velau“ („Велау“), malūnas, baldų fabrikas, lentpjūvė.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Notangos žemės kaimo pavadinimas Vēlavō prūsiškos kilmės. Apie pavadinimą pasakojamas padavimas, kad apie 1250 m. kunigaikštis Mindaugas, kovodamas su kryžiuočiais, prie Priegliaus padėjęs prūsams statyti pilį. Atsisveikinęs su įgula jis įbedęs žemėn savo vėliavą ir pasakęs: „Čia vėliava, čia Lietuva“. Taip ir pilis pradėta vadinti Vėliava, o vėliau – Vėluva.[3] Neaišku, ar tai sutapimas, bet rusų suteiktas naujasis pavadinimas Znamenskas reiškia tą patį (rus. знамя – „vėliava“).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1258 m. minimas Velowe.[4] 1339 m. pastatyta bažnyčia (likę griuvėsiai), Vėluva gavo savarankiško miesto statusą. 1460 m. neteko savivaldos, Vokiečių ordino valstybės miestas. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Vėluvos apskrities centras.[5] 1947–2005 m. Bolšaja Polianos apylinkės miesto tipo gyvenvietė, nuo 2005 m. – kaimo tipo gyvenvietė, Znamensko kaimo gyvenvietės centras.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1818–1945 m. | Vėluvos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1947–2008 m. | Bolšaja Polianos apylinkė Gvardeisko rajonas |
Kaliningrado sritis |
nuo 2008 m. | Znamensko kaimo gyvenvietė Gvardeisko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
1657 m. mieste sudaryta Vėluvos taika, pagal kurią Prūsijos kunigaikštystė išsikovojo nepriklausomybę nuo Lenkijos karalystės. 1679 m. miestą buvo užėmusi Švedija, 1757–1763 m. per Septynerių metų karą – Rusijos imperija, 1807 m. – Prancūzija, 1945 m. sausio 23 d. – Raudonoji armija.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1726 m. ir 2010 m. | |||||||||
1726 m. | 1782 m. | 1880 m. | 1890 m. | 1895 m. | 1910 m.[6] | 1925 m. | 1933 m.[7] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2 250 | 2 627 | 5 442 | 5 385 | 5 229 | 5 288 | 5 892 | 7 348 | ||
1939 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2002 m. | 2010 m. | - | ||
8 606 | 4 159 | 5 130 | 4 813 | 4 570 | 4 302 | 4 036 | - | ||
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 125
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vėluva GenWiki
- ↑ Vėluvos apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Vėluvos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.