Bharathmata kozhijampara

The biographical data about the duke Vaidotas Kęstutaitis is rather scarce, thus the historiography is a richer source of information. The available records create a complex narrative; some of the activities attributed to the duke are not directly related to Vaidotas Kęstutaitis. The records can be grouped into two types: facts based on the trustworthy sources, and hypothetical claims, which cannot be confirmed. During the defence of the Kaunas castle, Vaidotas was already mature enough to act as a leader. However, after the defeat, he was captured by enemy. Following his rescue from the Order, Vaidotas could have been given the duchy of Naugardukas in 1365, where he lived until his death. The duke should not be identified with Butautas Kęstutaitis. Also, duke Jurgis was not the son of Vaidotas. There is a large possibility that Vaidotas Kęstutaitis received Kaunas duchy from Algirdas while Kęstutis was in captivity. It is also possible that when captured by enemy, Vaidotas was not ...

Eastern Mediterranean Metallurgy in the Second Millennium BC, 2012

As author you are licenced to make up to 50 offprints from it, but beyond that you may not publish it on the World Wide Web until three years from publication (May 2015), unless the site is a limited access intranet (password protected). If you have queries about this please contact the editorial department at Oxbow Books (editorial@ oxbowbooks.com).

Problemos, 2015

Po karštos vasaros šiek tiek pavėluotai atėjo liūdna žinia: liepos mėnesį netekome ilgamečio „Problemų“ redkolegijos nario, žinomo Baltijos šalių mokslo filosofo ir mokslo organizatoriaus, Tartu universiteto profesoriaus Reino Vihalemmo. [...]

2009

Lietuvos istorijos studijos, 2017

Colloquia, 2024

Lietuvių literatūros pamokų turinys visais laikais svariai lemia atrinktų rašytojų ir kūrinių žinomumą visuomenėje, daro įtaką ir jų vietai literatūros, kultūros kanone. "Mokyklinių" autorių atrankos procesas grindžiamas vertybėmis ir principais, tuo metu gajais konkrečioje kultūroje, švietimo sistemoje. Svarstant apie literatūrinį ugdymą sovietmečiu, neretai teigiama, jog viena buvo nurodoma programose, vadovėliuose (oficialioji pusė), o kita priklausė nuo mokytojo, nuo asmenybės drąsos ir kompetencijų. Nesistengiant užginčyti šio teiginio norisi pastebėti, kad iki šiol nėra išsamiai aptarta, kaip buvo formuojamas oficialusis sovietmečio mokyklinis literatūros kanonas, kokie konkretūs žmonės prie jo daugiausia dirbo, kokius sprendimus ir kodėl priėmė ar/ir galėjo priimti. Viena svarbiausių su švietimo tyrimais, mokyklinių programų ir vadovėlių rengimu susijusių institucijų sovietmečio Lietuvoje buvo LTSR švietimo ministerija ir prie jos 1958 m. įkurtas Mokyklų mokslinio tyrimo institutas (1972 m. pervadintas Pedagogikos mokslinio tyrimo institutu), kuriame veikė Lietuvių kal

Verbum, 2016

MELNIKIENĖ, DANGUOLĖ, 2016. L’onomatopée, ou le « monstre hybride ».Paris: Hermann Éditeurs. – 286 p.Danguolės Melnikienės knyga apie onomatopėjas, žodžius esančius kalbų paribiuose, susideda iš trijų pagrindinių dalių: pirmojoje yra apžvelgiamos kalbos atsiradimo (onomatopėjinės ir fonocentrinės) teorijos, antrojoje nagrinėjamas onomatopėjų lingvistinis statusas, o trečioji – skirta onomatopėjų leksikografinio aprašo analizei.

Problemos, 2014

1991 m. vasario 11 d. Vilniaus universitete S. Laskienė apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Metafizikos ir mokslo demarkacijos problema“. Disertacijos mokslinis vadovas – prof. E. Nekrašas, oficialieji oponentai: J. Minkevičius ir M. P. Šaulauskas. Disertacijos pirmame skyriuje analizuojami teorinio žinojimo vienovės antikoje ir viduramžiais pagrindai, vėlesnis metafizikos ir specialiųjų mokslų diferenciacijos procesas. Antrame skyriuje apžvelgiamas metafizikos ir mokslo santykio aiškinimas pirmajame ir antrajame pozityvizme, aptariami verifikacijos ir falsifikacijos principai. Trečiame skyriuje atskleidžiamas pozityvus metafizikos vaidmuo formuojantis ir vystantis mokslui. Daroma išvada, kad metafizinės idėjos ir principai suvaidino svarbų vaidmenį formuojantis klasikinei gamtotyrai.

Problemos

Straipsnis skiriamas ontologinių religijos prielaidų analizei. Remiantis egzistencine fenomenologija tvirtinama, kad kasdienėje bendražmogiškoje patirtyje galima nurodyti į religinę dimensiją kaip ribinį santykį su pasauliu, įgaunantį pamatinio rūpesčio būties prasmingumu klausimą arba, kitaip tariant, religinio intereso išraišką. Tikėjimas analizuojamas kaip dalyvaujančiojo tikrovėje tiesioginis būties priėmimas. Tačiau ribiniame tikėjimo santykyje pasaulis nėra pažintas ir užbaigtas, o veikiau tampantis, dar ne-esantis pasaulis. Remiantis D. Tracy ribinės patirties analize, nagrinėjamas religinės kalbos prasmės klausimas ir religijos bei pasaulietinės kultūros koreliacija.

Knygotyra, 2017

Už dalykines pastabas ir vertingus patarimus autorė dėkoja Džamilijai Ramazanovai ir Dmitrijui Polonskiui, perskaičiusiems straipsnio rankraštį. 3 BENIS, Artur. Ochrona praw autorskich w dawnej Polsce. In Pamiętnik słuchaczy Uniwersytetu Jagiellońskiego. Kraków, 1887, s. 419-503. 4 Ten pat, p. 443. 5 Ten pat, nr. 63, 86 ir 94. 6 STOLFI, Nicolas. Traité théorique et pratique de la propriété littéraire et artistique. 2 t. Paris,