Jonušas Radvila I

Jonušas Radvila I lenk. Janusz Radziwiłł

Radvilos

Trimitai

Gimė	1579 m. liepos 22 d. Vilnius
Mirė	1620 m. lapkričio 6 d. (41 metai) Šarlinas, Lenkija
Tėvas	Kristupas Radvila Perkūnas
Motina	Kotryna Ostrogiškė
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Slucka iš Olelkaičių Elžbieta Sofija Hohencolern
Vaikai	Su Elžbieta Sofija Hohencolern: Elžbieta Eleonora Radvilaitė Jonas Jurgis Radvila Sofija Agnieška Radvilaitė Boguslavas Radvila

Vikiteka	Jonušas Radvila I

Jonušas Radvila I (lenk. Janusz Radziwiłł, 1579 m. liepos 22 d. Vilniuje – 1620 m. lapkričio 6 d. Šarline, Lenkija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija

Šventosios Romos imperijos kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų Biržų – Dubingių giminės,^[1] Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Ostrogiškės sūnus.

Vos sulaukęs 16 metų kartu su broliu buvo išsiųstas į Vokietiją mokytis. Jaunystėje su tėvu dalyvavo Livonijos kare.

Nuo 1599 m. LDK taurininkas.

Konfliktas dėl nuotakos

Dėl religinių įsitikinimų skirtumų vos neprasidėjo karas tarp Radvilų ir Chodkevičių. Kai Kristupo Radvilos sūnus Jonušas ir Chodkevičių globotinė našlaitė Sofija Olelkaitė dar buvo vaikai, Kristupas Radvila Perkūnas ir Sofijos globėjas Jurgis Chodkevičius buvo sudarę vedybų sutartį. Pagal ją Jonušas ir Sofija, sulaukę pilnametystės turėjo būti sutuokti. Bet atėjus metui Chodkevičiaus broliai atsisakė savo globotinę, turtingiausią Lietuvos nuotaką, išleisti už Jonušo. Radvilos kreipėsi į Tribunolą ir Chodkevičiams buvo priteista išmokėti 6 mln. grašių kompensaciją už sutarties nevykdymą. Atsakydami į tai Chodkevičiai griebėsi ginklo. Dvi galingiausios Lietuvos giminės Vilniuje ruošėsi karui: didysis etmonas Radvila Perkūnas surinko apie 6 000 karių, o Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius – virš 2000 ir atgabeno 24 pabūklus. Ir tik vyskupo pastangomis ir karaliaus paliepimu buvo išvengta brolžudiško karo, o 1600 m. spalio 1 d. Jonušas vedė Sofiją Slucką iš Olelkaičių, Slucko ir Kopylio paveldėtoją ir tapo turtingiausiu Lietuvos didiku.

Radvilų giminės galva

Nuo 1603 m., mirus tėvui, kartu su broliu Kristupu Radvila tapo Radvilų giminės politiniais vadovais.

Zebžydovskio (Sandomiro) rokošas

Pagrindinis straipsnis – Zebžydovskio rokošas.

1606 m. susipykęs su karaliumi Žygimantu Vaza dalyvavo Krokuvos vaivados Mikalojaus Zebžydovskio rokoše, Lietuvos ir Lenkijos šlėktos maište prieš karalių.

1607 m. liepos 6 d. karaliaus šalininkams pralaimėjus mūšį prie Guzovo pasitraukė iš politinės kovos, tačiau liko opozicijos rėmėjas. Išvykęs į užsienį gyveno Prancūzijoje ir Šveicarijoje, grįžo tik 1610 m.

1607–1608 m. Lietuvoje privačiai kariavo su karaliaus šalininku Jonu Karoliu Chodkevičiumi. Siekė į karaliaus sostą pasodinti Transilvanijos kunigaikštį Gaborą Betlenemą.

Antroji santuoka

1612 m. netekęs pirmosios žmonos, 1613 m. liepos 3 d. Berlyne vedė Brandenburgo elektoriaus dukrą Elžbietą Sofiją Hohencolern ir apsigyveno Gdanske. Vėliau įsigijo Lichtenbergo pilį Frankonijoje.

1616 m. protestuodamas prieš Vazų rytų politiką ir pradėtą karą su Maskva, emigravo į Vokietiją. Tačiau, kai 1618 m. buvo paskirtas Vilniaus kaštelionu, vėl apsigyveno Vilniuje. Tačiau dažnai būdavo ir Gdanske.

Mirė vos sulaukęs sūnaus Boguslavo gimimo savo tarno namuose Šarline. Su iškilmėmis pašarvotas Vilniaus evangelikų bažnyčioje 1621 m. sausio 12 d., o palaidotas Dubingių kalvinų bažnyčios kriptoje vasario 16 d. Šermenims Adomas Rasijus sukūrė eiliuotus trenus.

Šaltiniai

↑ Jonušas Radvila I. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.