Maitinimas krūtimi
Maitinimas krūtimi (angl. breastfeeding) – kūdikio maitinimas (žindymas) krūtimi, kur pieno liaukose gaminasi pienas. Kūdikiai gimsta turėdami čiulpimo instinktą, kurio dėka naujagimis per pirmąsias valandas pradeda žįsti krūtį.
Mokslininkai nustatė, kad vaiką maitinant krūtimi, jo intelekto koeficientas gali būti aukštesnis[1].
Žindymo istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antropologai, ištyrę archeologų radinius, teigia, jog labai tolimoje senovėje vaikai buvo žindomi kelerius metus. Tokia informacija rasta Mesopotamijos, Egipto ir kitų senovės civilizacijų šaltiniuose. Kai kurios primatų rūšys žindydavo savo jauniklius iki tol, kol jiems išdygdavo pirmasis nuolatinis dantis. Tačiau žmonių smegenys yra itin didelės, todėl joms reikia daugiau maistinių medžiagų, todėl vaikai yra anksčiau supažindinami su paprastu maistu. Pavyzdžiui, senovės Indijoje buvo rekomenduojama maitinti vaikus motinos pienu vienerius metus, po to motinos pienu ir solidžiu maistu iki 2 gimtadienio, ir tik tada palaipsniui nutraukti žindymą. Industrializacijos metu alternatyvūs kūdikių maitinimo būdai tapo itin populiarūs. Moterys kūdikius maitindavo tik kelis mėnesius, vėliau jais rūpindavosi senos moterys arba jaunos merginos, nes motinos turėdavo grįžti atgal į darbą, todėl žindymas būdavo nutraukiamas. Nors pasaulinė žmogaus sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius maitinti bent pirmuosius 6 mėn., dauguma moterų pasirenka grįžti į darbą, todėl toks maitinimo modelis populiarus ir dabar.
Žindymo nauda motinai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sėkmingas žindymas, suderintas su tinkama motinos mityba, lemia ir geresnę motinos sveikatą. Tuoj po gimdymo pridėtų prie krūties naujagimių net ir silpnas žindimas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą, t. y. pagerina ir pagreitina placentos atsiskyrimą ir sumažina kraujavimo pavojų bei apsaugo nuo geležies netekimo. Taip pat žindymas padeda numesti per nėštumą priaugtą svorį, kadangi maitinant krūtimi sunaudojama itin daug energijos, t. y. kalorijų. Be to, žindymas nors 2 mėnesius sumažina tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu 25%, 3 mėnesius žindžiusios motinos 2 kartus rečiau serga krūties vėžiu. Žindymas taip pat saugo nuo per ankstyvo, neplanuoto nėštumo, o osteoporozės tikimybė sumažėja 50 %.
Žindymo nauda kūdikiui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Natūralaus maitinimo privalumus pirmiausiai nulemia unikali motinos pieno sudėtis. Jame yra:
- Apsauginiai faktoriai – imunoglobulinai, baltieji kraujo kūneliai, oligosacharidai, lipidai, laktoferinas, lizocimas ir daug kitų naudingų medžiagų.
- Brandinantys faktoriai – augimo faktorius, imunomoduliatoriai, nukleotidai.
- Kompensuojantys faktoriai – virškinimo fermentai, hormonai.
- Mitybos faktoriai – riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai, mineralai.
Visi šie motinos pieno komponentai sudaro palankias sąlygas geram kūdikio vystymuisi. Motinos pienas ne tik idealus vitaminų bei maisto medžiagų mišinys, bet ir lengvai virškinamas ir įsisavinamas kūdikio maistas. Motinos piene yra antikūnų, kurie padeda vaikui kovoti su virusais ir bakterijomis. Žindymas sumažina kūdikio astmos ar alergijos riziką. Kūdikiai, kurie yra maitinami krūtimi pirmuosius šešis mėnesius, mažiau serga ausų infekcijomis, kvėpavimo ligomis, pilvo diegliais, viduriavimu, cukriniu diabetu, rečiau nutunka, išsivysto insulino rezistencija, cholesterolio metabolizmo sutrikimai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- www.kruties-vezys.lt Archyvuota kopija 2016-01-18 iš Wayback Machine projekto.
- www.webmd.com
- K. Vitkauskas MEDICINOS ĮTAKA ŽINDYMO TRUKMEI LIETUVOJE Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.