Pereiti prie turinio

Telšių apskrities istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Telšių apskritis

1764 – 1950
 

 

Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras Telšiai
Valsčiai 11 (1919), 9 (1923)
1764-1775, 1791-1795 Žemaičių seniūnija
1795-1842 Vilniaus gubernija
1842-1915 Kauno gubernija
1915-1917 Lietuvos sritis
1918-1941 Lietuva
1941-1945 Šiaulių krašto apygarda
1945-1950 Lietuvos TSR
Gyventojų 183 351 (1897), 44 005 (1917), 97 399 (1940)
Plotas 5 306 km² (1897), 1 550 km² (1917), 2 621 km²(1939)

Telšių apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Telšių žemė, Telšių reparticija, Telšių ujezdas) – 17641950 m. (su pertrauka 1775–1791 m.) egzistavęs administracinis vienetas dab. vakarų Lietuvoje, su centru Telšiuose, kurio priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi. Apskritis atkurta 1994 m. kaip Telšių apskritis.

Žemaitijos seniūnijoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą Telšių apskritis (kaip Telšių reparticija) sudaryta 1764 m., padalinus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis. 1775 m. panaikinta, jos vietoje sudaryta Šiaulių reparticija. Atkurta 1791 m., kuomet Abiejų Tautų Respublikos konstitucija paskelbė, kad Žemaičių seniūnija padalinama į tris reparticijas – Raseinių, Šiaulių ir Telšių. Iki 1795 m. priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.[1]

1791 m. įkurtam administraciniam vienetui priskirta 11 senųjų (mažųjų) Žemaitijos pavietų (valsčių): Telšių pavietas, Viešvėnų pavietas, Patumšių pavietas, Platelių pavietas, Gandingos pavietas, Medingėnų pavietas, Žarėnų pavietas, Tverų pavietas, Šauduvos pavietas, Palangos pavietas.

Telšiai tapo šios teritorijos, dar vadintos žeme, administraciniu centru. Buvo įkurtos raštinės, jungtinis žemės teismas, kuris apjungė žemės, pilies ir pakamario teismų funkcijas. Įkurtas savivaldos organas – Civilinė karinė pavieto komisija, kuri turėjo rūpintis žemės ūkiu, amatais, prekyba, mokyklomis, socialine globa, vykdyti centrinių valdžios institucijų nurodymus, tvarkyti šaukimus į armiją, karinių dalinių, dislokuotų paviete, aprūpinimą, rinko žemės ribų komisarus.

Rusijos imperijoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1795 m. žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei Telšių apskritis tapo carinės Rusijos administracinio aparato grandimi. Lenkiškas apskrities pavadinimas powiat buvo pakeistas rusišku ujezd. Pagal Rusijos įvestą administracinį-teritorinį suskirstymą Telšių apskritis 17951797 m. ir 18011843 m. priklausė Vilniaus gubernijai (17971801 m. Lietuvos gubernijai), o nuo 1843 m. naujai sudarytai Kauno gubernijai. Šis administracinis suskirstymas nepakito iki 1915 m., tik 1819 m. nuo Vilniaus gubernijos Telšių apskrities buvo atskirta ir Kuršo gubernijai atiduota Palanga su apylinkėmis.

1915 m. Lietuvą užėmė Vokietijos kariuomenė. Vokiečių okupacinė valdžia įvedė savo administracinį Lietuvos suskirstymą. Lietuvos teritorija buvo padalinta į 44 apskritis. Telšių apskritis 19151918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Apskrities teritorija sumažėjo, kadangi buvusioje Telšių apskrities teritorijoje buvo įsteigtos savarankiškos Kretingos ir Sedos apskritys.

1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministras išleido aplinkraštį, kuriuo buvo atkurtos apskričių viršininkų institucijos. 1919 m. liepos 1 d. įstatymu nustatytos 20 tuometinių apskričių ribos. Telšių apskrities Tryškių valsčius prijungtas prie Šiaulių apskrities. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei įvykdyta ir administracinė reforma, bet apskritys išliko.

19411944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą. 1947 m. Plungė ir 3 valčiai perduoti naujai Plungės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Telšių rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Rietavo rajonui (3 apylinkės), Užvenčio rajonui (8 apylinkės) ir Varnių rajonui (15 apylinkių).

Telšių apskritis atkurta 1994 m. liepos 19 d.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1897 m. 5306 183 351
1900 m. 182 611
1914 m. 5306 216 000
1917 m. 1550 44 005
1919 m. 11 valsčių: Alsėdžių valsčius, Gadūnavo valsčius, Luokės valsčius, Plungės valsčius, Rietavo valsčius, Telšių valsčius, Tryškių valsčius, Tverų valsčius, Užvenčio valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius
1923 m. (išsamiau) 2601 80 452 9 valsčiai: Alsėdžių valsčius, Luokės valsčius, Nevarėnų valsčius, Plungės valsčius, Rietavo valsčius, Telšių valsčius, Tverų valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius, Žemaičių Kalvarijos valsčius
  • 2 miestai: Plungė, Telšiai
  • 15 miestelių
  • 537 kaimai
  • 10 bažnytkaimių
  • 105 dvarai ir palivarkai
  • 117 vienkiemių
1932 m. 2036 79 515 9 valsčiai ir 115 seniūnijų [2] 1 miestas: Plungė
1939 m. 2621
1940 m. 97 399 9 valsčiai:[3] Alsėdžių valsčius, Luokės valsčius, Nevarėnų valsčius, Plungės valsčius, Rietavo valsčius, Telšių valsčius, Tverų valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius 1 miestas: Plungė
1942 m. 88 900
1943 m. 2560
1949 m.
(suskirstymas)
1454 7 valsčiai ir 60 apylinkių
1950 m. 58 apylinkės
2001 m. 4350 179 885 4 savivaldybės: Mažeikių rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė
  • 7 miestai
  • 937 kaimai

Apskrities valsčiai 19191950 metais:

Valsčius Laikotarpis Centras
Alsėdžių valsčius 1919–1947 Alsėdžiai
Gadūnavo valsčius 1919 Gadūnavas
Gargždų valsčius 1920 Gargždai
Janapolės valsčius 1947–1950 Janapolė
Luokės valsčius 1919–1950 Luokė
Nevarėnų valsčius 1920–1950 Nevarėnai
Plungės valsčius 1919–1947 Plungė
Rietavo valsčius 1919–1947 Rietavas
Telšių valsčius 1919–1950 Telšiai
Tryškių valsčius 1919 Tryškiai
Tverų valsčius 1919–1948 Tverai
Ubiškės valsčius 1947–1950 Ubiškė
Varnių valsčius 1919–1950 Varniai
Žarėnų valsčius 1919–1950 Žarėnai
Žemaičių Kalvarijos valsčius 1920–1924 Žemaičių Kalvarija
  1. Telšių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
  2. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
  3. Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51